T. Gurskas: „Sodininko kalendoriaus“ misija – švietėjiška

„Darbo kalendorius – ant šaldytuvo, kad kas rytą matyčiau, ką šiandien turiu padaryti“, – šypsosi Tautvydas. Siūlome versti po vieną „Sodininko kalendoriaus“ puslapį ir sužinoti, ką šis veiklus vyras dirba ir veikia.

Rugsėjis

Darbai: puikus metas dauginti dalijant kerus gėles ir augalus, išskyrus smilginius. Taip pat – persodinti daugiametes gėles, rinkti sodo derlių. Rugsėjo pabaigoje galima pradėti ruoštis pavasariui ir sodinti mažąsias svogūnines gėles: scyles, krokus, žydres, rinkti žydinčių vienmečių gėlių sėklas kitiems metams.

Laikas tvarkyti gyvatvores ir formuoti medžių lajas – tuomet nereikės to daryti pavasarį, kai medžiai leidžia sulą, o paukščiai dažnai jau būna susisukę lizdus.

Metas genėti nukritusias ant žemės vaiskrūmių šakas. Rinkti, skinti, supuvusius obuolius, kad neliktų kabėti. Pasitikrinti kuolus, ar tvirti. Įvertinti medžių būklę, ar nėra įtrūkusių kamienų; iškarpyti išlūžusias medžių šakas.

Sutvarkyti vejos vietas, kurios per vasarą buvo užspaustos baseinų, batutų ar lauko baldų ir dėl to sušuto ir išpliko. Kaip tai padaryti, rasite vienoje iš mano laidų LRT Mediatekoje.

Šį rugsėjį pradėjau dar vieną didelį darbą. Su „Žalių sodų“ komanda planuojame įrengti svajonių biurą. Čia būsimiems klientams ruošiame mini sodelius, kur bus galima ne tik aptarti žmonių pageidavimus, bet ir gyvai pažiūrėti, kaip atrodo vieni ar kiti augalai, jų deriniai, gyvatvorės, skirtingos augalų rūšys. Manau, kad tai padės žmonėms lengviau pasirinkti, ką norėtų sodinti savo sklypuose.

Namai: rugsėjo 1-oji man sunkesnė už laiko persukimą (juokiasi). Turiu tris vaikus – du vyrukus ir princesę per vidurį. Juokauju, kad aš kaip sodas – vaikus pramečiavau: Kerniui dabar – keturiolika, Radvilei – dvylika, o Ainiui – dešimt metų. Po vasaros atostogų įvesti visus į mokslų ritmą, patikėkite, yra darbo.

Ar matau jų polinkį į agronomiją? Hmm… Manau, vaikai dažniau būna panašūs į senelius nei į tėvus. Tačiau kad mažiausias bus prie technikos, tai jau tikrai. Aš irgi turbūt atsigimiau į senelius, nes mano bendraamžiai eidavo į vaikų darželį, o aš – į gėlių darželį pas senelius. Jie turėjo didžiulį sklypą – apie 40 a, kuriame augino begalę gėlių. Kartu sodindavome, ruošdavome, pikuodavome, vėliau skindavome. Prisimenu, kad ant spintos viršaus buvo sukrauti jurginų gumbai, kuriuos laikydavome parafine.

T. Kaunecko, laidos kūrėjų, E. Ali, T. Gursko asmeninio archyvo nuotr.

Spalis

Darbai: kadangi rugsėjis buvo neįprastai šiltas, galima sakyti, jis atstojo vasaros mėnesį. Todėl spalį, lapkritį siūlau galvoti apie didžiųjų svogūninių gėlių – narcizų, tulpių, hiacintų ir pan. – sodinimą.

Pirmosios šalnos – ženklas medžiams maisto medžiagas pernešti į šaknis. Kai medžiai numeta lapus arba lapai pakeičia spalvą – puikus metas lapuočiams persodinti.

Namai: tradicija trečiadieniais ir sekmadieniais kepti šeimai blynus galioja ne tik spalį. Jei nutraukčiau, nežinau, kas man būtų. Kodėl trečiadienis? Nes jis žymi savaitės virsmą į savaitgalio pusę. Vaikai jau žino: jei tėtis kepa širdelių formos blynus – mokslų savaitės liko nedaug. Paprastai prie blynų dar patiekiama džemų ir uogienių iš mūsų medlievų (amelankių) uogų ūkio „Manuoga“.

Sekmadieniais kepu lietinius. Įdarą kiekvienas pasirenka pagal savo skonį.

Mano darbų kalendorius visada pilnas. Kaip ir kiekvienas sodininkas, taip ir aš – gyvenu bent metus į priekį.

Lapkritis

Darbai: lapkričio pabaigoje dažnai pasninga, todėl, dar prieš iškrintant pirmajam sniegui, lauke reikia apžiūrėti talpyklas su vandeniu, paruošti žiemai laistymo sistemą, kad, spustelėjus šaltukui, nesusproginėtų. Apeiti šiltnamį, sodo augalus, tvorą. Iškasti ir sunešti daugiametes gėles – jurginus, kanas ir kt. – į patalpą, kad nesušaltų.

Nurinkti paskutinius obuolius, paruošti lauko vazonus. Nepamirškite paruošti vejos žiemai – sugrėbti nuo jos lapų, kad nešustų, paskutinįkart nupjauti žolę ir susitvarkyti vejapjovę, vejos robotą kitam sezonui. Lapus galite palikti tik gėlyne – supus, susmegs, per žiemą bus kaip mulčiu užklota ir saugos lepesnius augalus.

Namai: lapkričio pabaigoje – mūsų pagrindinio šeimos nario, mano žmonos Eglės, gimtadienis. Kai jis artėja, mane aplanko tikras galvos skausmas, nes labai nemoku rinkti dovanų. Laimei, kad žmonai gėlės tinka. Nuvažiuoju į gėlių saloną ir dėlioju po žiedą. Man patinka pačiam sudėti juos į kompoziciją, kad būtų su mintimi, su kokia nors simbolika: kiek vaikų, kiek santuokos metų, kiek žmonai metų ir pan.

T. Kaunecko, laidos kūrėjų, E. Ali, T. Gursko asmeninio archyvo nuotr.

Gruodis

Darbai: sakote, gruodį nėra ką veikti? Klystate. Gruodį analizuojame prabėgusius metus, vertiname, kas pavyko, o kur reikėtų pasitempti, kuriame viziją naujam sezonui, braižome būsimų gėlynų planus. Beje, žiūrėkite „Sodininko kalendorių“ – parodysime, kokius darbus sode galima atlikti prieš pat Kalėdas. Vienas iš jų – žieminis obelų skiepijimas.

Taip pat gruodį turime paruošti sodą žiemai – balinti medžius, apsaugoti juos nuo žvėrių ir sunkių sniego kepurių.

Dar vienas žiemos darbas – apžiūrėti sodo įrankius, pagaląsti, paieškoti pirkti naujų.

Namai: ajajai... Mano gimtadienis (juokiasi). Nežinau, kodėl, bet nemėgstu šios šventės. Niekada nemėgau. Tas mėnuo man labai greitai prabėga. Čia gimtadienis, čia Kūčios, Kalėdos… Vaikų renginiai. Reikia važiuoti, žiūrėti, dalyvauti. Daug triukšmo ir šurmulio. Tačiau, kai viskas nurimsta ir atsisėdi prie šventinio stalo arba eilinį kartą ramiai žiūri „Vienas namuose“, būna gerai.

Eglę puošiame gyvą. Po švenčių šakas nukarpau ir jomis apdengiu savo rožes. Per anksti nereikėtų to daryti, bet po Trijų Karalių – pats tas.

Kaip švenčiame Kalėdas? Kaip ir visi. Važiuojame pas vienus senelius, paskui – pas kitus. Jei Nemune ar Kauno mariose pagaunu lydeką, būtinai šventėms ją farširuoju. Būtent lydeką, nes jos forma tinkama ir oda gerai lupasi.

Sausis

Darbai: man sausis irgi darbingas – tik labiau popieriuje nei lauke. Mėgstu skaityti, papildyti savo profesines žinias. Geras metas želdynams projektuoti, žmonėms konsultuoti, vizualizacijoms. Jei nesate patenkinti savo želdynais, norite juos persodinti kitaip – sausis tam puikiai tinka. Galima ramiai pasibraižyti, susirašyti, kokių augalų norėtumėte, paderinti juos prie aplinkos ir tarpusavyje, o jau pavasarį – ramiai startuoti.

Nereikėtų pamiršti ir sodų – apeikite medžius, apžiūrėkite, ar žvėrys nedaro žalos, ar nereikia traukti repelentų ir sietų iš sandėliuko, dengti nuo saulės visžalių augalų.

Namai: nesu iš tų, kurie prieš Naujuosius duoda sau įžadus ką nors pradėti daryti. Mano darbų kalendorius – visada pilnas. Kaip ir kiekvienas sodininkas, taip ir aš, – gyvenu bent metus į priekį. Tiesa, yra viena naujiena – doktorantūros studijos Lietuvos agrarinių miškų mokslo centre (LAMMC). Gal rašydamas mokslinį darbą daugiau būsiu namuose?

Sausis man – ir žvejybos metas. Paprastai jau galiu lipti ant ledo, išsigręžti eketę. Būti ant ledo ramybėje, tyloje man gerai.

T. Kaunecko, laidos kūrėjų, E. Ali, T. Gursko asmeninio archyvo nuotr.

Vasaris

Darbai: puikus metas medžiams, krūmams genėti, nes po truputį ima kvepėti pavasariu. Pamenate, prieš žiemą genėjome nulūžusias šakas? Dabar laukia pagrindinis genėjimas. Skatinsime, kad augalai augtų, formuotųsi nauji ūgliai.

Namai: ar švenčiame Meilės dieną? Nebūtinai. Kai myli, kiekviena diena kaip Valentino. Su Egle (ji – farmacininkė) susipažinome internete. Aš parašiau, ji atsakė, susitikome pažaisti biliardo ir prisižaidėme – jau 20 metų kartu.

Kadangi vasarį – mokinių atostogos, stengiamės per jas ištrūkti į užsienį. Pakeliauti su šeima ten, kur šilčiau, nes vasaris man – pats ramiausias periodas. Pasirenkame kryptį, skrendame, nuomojamės automobilį ir važinėjame. Tikrai ne vien po sodus ir gėlynus (juokiasi).

Kovas

Darbai: jei dar nespėjote pasirūpinti medžių genėjimu – dabar pats laikas. Jau galima pradėti sėti, sodinti ant palangių, nes saulės vis daugiau ir daugiau. Pasisėkite lapinių valgomųjų ridikėlių, žirnių, saulėgrąžų daigų.

Siūlyčiau nugenėti šluotelines hortenzijas.

Namai: Kerniaus gimtadienis. Sūnui greitai sueis penkiolika. Kol kas dar susišnekame. Ką veikiame likę vyriškoje kompanijoje? Visi trys dirbame kieme, sode, garaže, tvarkome kartu sandėlį. Tenka prigalvoti visokių darbų, nes jei paliksiu juos neįveiklinęs, tai 100 proc. rasiu mirkstančius telefone. Kai grįžtame vakare pavargę, klausiu jų, ar patiko. Taip, sako, labai… Vadinasi mato, kad diena, kai užsiėmi fizine veikla, o ne sėdi prie kompiuterio, kur kas turiningesnė. Net ir miegas geresnis. Tačiau tėtis vis tiek turi užvesti, kitaip sakant, įnorinti. Todėl dirbu pats ir kviečiu į talką vaikus.

Balandis

Darbai: jau pradeda lįsti pirmosios smulkiažiedės svogūninės gėlės – krokai, snieguolės… Reikia veją skarifikuoti, išgrėbstyti, kur išpliko – atsėti, patręšti. Gėlynuose atšviežinti mulčią. Balandį jau nepakeliausi, nors… būna ir išimčių.

Šiais metais važiavome į Keukenhofo parką – į tulpių festivalį Olandijoje. Tikras rojaus kampelis! Labai norėjau, kad ir vaikai pamatytų, kaip galima iš gėlių sukurti tokį grožį. Panašus parkas – mano svajonė. Ar parsivežiau iš ten tulpių svogūnėlių? Ne, o kam? Aš mėgstu į galvą įsirašyti man patikusius gėlių derinius ir jais gyventi, o jei reikės – atsisiųsiu.

Tas pats ir dėl nuotraukų. Tikrai nefotografavau, kaip japonų turistai, vieną objektą po tūkstantį kartų. Nuvykus į tokią šventę smagu atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdais, o ne pleškinti fotoaparatu. Juk nuotrauka vis tiek neperteiks šventės atmosferos, žydinčių gėlių kvapo, paukščių koncerto.

Namai: mūsų šeimos namas Palemone tankiai apželdintas įvairiais augalais, kurie žydi vieni po kitų. Turint tokias džiungles reikia tiksliai žinoti, ką ir kada daryti. Taip gimė laidos „Sodininko kalendorius“ idėja – norėjau, kad žmonės, turintys sodus, gėlynus, želdynus prie namų, vasarnamių, žinotų, kada ir kokius darbus daryti, o svarbiausia – teisingai daryti. Nes jei per anksti nugenėsite magnolijas, kitąmet nebus žiedų. Žodžiu, mano laidos misija – švietėjiška: pamokyti žmones, ką, kaip ir kada tinkamai daryti, kad per nežinojimą neprisidarytų bėdų.

T. Kaunecko, laidos kūrėjų, E. Ali, T. Gursko asmeninio archyvo nuotr.

Gegužė

Darbai: sodininkams tai tikras streso mėnuo. Sudėtingas, bet labai gražus. Gegužės pradžioje, per Motinos dieną, pasitaiko ir šalčių, kurie sukelia sodininkams daug nerimo ir klausimų. Sodai apsipila žiedais, pražysta tulpės – galėtum gėrėtis ir džiaugtis, tačiau atsipalaiduoti ir mėgautis trukdo šalnų baimė, per jas dažnai pusė derliaus ima ir nušąla. Daug augalų sodinimo, persodinimo, sėjimo, ravėjimo, pjovimo darbų.

Namai: prie namų atidarome grilinimo sezoną – kviečiu draugus į kiemą pačirškinti šonkauliukų. Tik laiko draugystėms mažai, nes prasideda sodinimai, tręšimai, ravėjimai. Ir viskas vienu metu su visais augalais – sodo, gėlynų, vejos. Ar žmona padeda? Kartais. Ji turi savų gėlynų, prie kurių neleidžia man lįsti.

Norėjau, kad žmonės, turintys sodus, gėlynus, želdynus prie namų, vasarnamių, žinotų, kada ir kokius darbus daryti, o svarbiausia – teisingai daryti.

Gegužę savo tulpių parke Kaišiadorių rajone rengdavau Žavadienį – visi norintys galėjo užsukti pasigėrėti tulpių, narcizų žiedais.

Birželis

Darbai: kadangi visą laiką norėjosi kokios nors sodybėlės, įsigijome pastatėlį su žeme prie pat Nemuno, Lapainios kaime, Kaišiadorių rajone. Pritaikėme jį gyventi. Svajojau ten įkurti parką, kuriame sužydėtų tūkstančiai tulpių ir kitų gėlių. Nuo 2020 m. jį kūriau – investavau, triūsiau prie jo. Nuolat prašiau Kaišiadorių valdžios paramos. Skaudu, tačiau nė karto neišgirdo. Vienam jį kurti finansiškai per sunku. Teks išsikasti augalus ir rasti jiems kitą vietą. Tik labai apmaudu, kad tiek laiko puoselėtas parkas, kuriame jau buvo susodinta daugiau kaip 80 tūkst. tulpių svogūnėlių, paruošta visa infrastruktūra, turės užsidaryti.

Namai: vaikai baigia mokslus ir važiuoja pas senelius. Vieni gyvena Kaišiadorių rajone, kiti turi sodybą pajūryje. Tiesa, birželio viduryje dar atšvenčiame Radvilės gimtadienį. Prasidėjus vaikų atostogoms iš pradžių būna keista, kai vakare po darbų atsisėdi ant sofos ir nėra jokio triukšmo. Tik du taksai, mūsų augintiniai, zuja. Daugiau gyvūnų? Ne, nežadame turėti. Paskui labai pririštas prie jų tampi – išvažiuoti negali. Augalai šiuo klausimu pakantesni: gali kad ir porai savaičių kur nors išlėkti – valgyti neprašys.

T. Kaunecko, laidos kūrėjų, E. Ali, T. Gursko asmeninio archyvo nuotr.

Liepa ir rugpjūtis

Darbai: ravėjimas, tręšimas, nužydėjusių augalų karpymas. Pirmosios sausmedžių uogos. Skiname, valgome, džiaugiamės ir ruošiamės nuimti derlių mūsų medlievų ūkyje. Pernai, kai viskas nušalo, žmona sakė „valio“ (juokiasi) – priskynėme tik 200 kg. Užteko vynui pagaminti ir dar uogienėms šiek tiek liko. Žodžiu, liepai prasidėjus vyksta pasiruošimas derliaus nuėmimui.

Pirmą liepos savaitgalį savo medlievų ūkyje rengiame Atvirų vartų dieną ir leidžiame žmonėms atvažiuoti, už simbolinį mokestį pasiskinti uogų, pabūti smagiai gamtoje. Kasmet privažiuoja daugybė šeimų. Visi į krūmus sulenda ir uogauja.

Vasaros man labai greitai prabėga. Kai mažas buvau, laikas slinko gerokai lėčiau. Į sporto klubą? Oi, ne. Niekada nesu jokiame buvęs. Man kur kas smagiau malkų kūgį sukapoti.

Namai: visi vaikai dar pas senelius, tad laisvalaikiu galiu išplaukti pažvejoti, pasidžiaugti savo augalais. Dar vienas itin svarbus darbas –  Ainiaus gimtadienis! Paprastai jį švenčiame pas senelius, tad tenka griebti tortą, dovanų, jo pusbrolius ar draugus ir važiuoti pas vaiką.