Jachtos virtuvėje – karamelizuotos kepenėlės. Kodėl gi ne? Buriuotojams nebaisūs jokie iššūkiai: nei Neptūno rūstybė, nei kvapą "saugantys" apatiniai.

Ne hobis – gyvenimas

Garinti džinsai, tamsiai mėlynų marškinėlių kairėje – baltas jūros arkliukas, žilstelėję, tvarkingai sušukuoti plaukai ir santūri nugalėtojo šypsena.

Plaketė, kurią praėjusį šeštadienį savo rankose spaudė jachta "Ambersail" LTU 1000 plaukusios įgulos kapitonas Simonas Steponavičius, dar kartą liudijo apie itin svarbią pergalę – antrą vietą vienoje sudėtingiausių pasaulio regatų "Sevenstar Round Britain and Ireland Race".

"Koks jausmas? Toks, koks būna gerai atlikus darbą", – atsilošdamas darbo kėdėje ilgai negalvojo verslininkas.

"Second life" (išvertus iš anglų k. – antrasis gyvenimas) – taip apie buriavimą kalba kaunietis. Vadinti jo hobiu S.Steponavičiui neapsiverčia liežuvis. Kaip su tokiu gyvenimo būdu taikosi žmona? "Daugumos mūsų gyvenime pirmiausiai atsirado buriavimas, o tik po to mylimosios", – 44-erių vyras leido suprasti, kad buriuotojų moterims šis užsiėmimas ilgainiui taip pat tampa jei ne antruoju, tai bent trečiuoju ar ketvirtuoju gyvenimu.

Kodėl buriavimas, ne automobilių sportas ar lėktuvai? "Vaikystės pasirinkimas, kažkiek atsitiktinumo", – svajingai žvelgdamas į darbo kabineto sienas puošiančią nuotrauką su jūros vaizdu atsakė buriuotojas. Būdamas aštuonerių jis pirmą kartą įsiropštė į tėčio bičiulio jachtą. Nuo tos dienos praėjo 36 metai, o S.Steponavičius vis dar tebemirksta vandenyje.

Kulinarijos šedevrai

Ilgiausias laikas, kurį jam teko praleisti vandenyje, – mėnuo, su viena trumpa stotele sausumoje. "Kranto režimas yra sekinantis. Būti vandenyje daug paprasčiau. Retsykiais su bičiuliais juokaujame: plaukiame, tai bent išsimiegosime", – šyptelėjo įgulos kapitonas.

Kai buriuotojų grafike – kruizinis plaukimas, viskas vyksta įprastu režimu: keturios budėjimo ir tiek pat poilsio valandų. Telefonai neveikia – jokių trumpųjų žinučių, elektroninių laiškų, verslo skambučių ir kitų kasdienių buitinių rūpesčių. "Kolega Rokas Milevičius viename interviu pasakė: aš nežinau, kuri dabar diena, kuri valanda, rytas ar vakaras, žinau, kad suskambus žadintuvui kelsiuosi ir eisiu buriuoti", – bičiulio žodžiais kalbėjo S.Steponavičius.

Klystate manydami, kad išplaukę į tolimas keliones buriuotojai minta pačių rankomis sužvejotomis žuvimis ir sausomis sriubomis. Tiesa, retsykiais, kai būna įtemptos varžybos, tenka ir taip maitintis. "Nevalgyti neišeina. Juolab kad valgio gaminimas plaukiant tampa pramoga. Žinoma, pirmosios dvi dienos kai kuriems buriuotojams būna sunkios – tenka priprasti prie jūrligės, – S.Steponavičiui ši liga nebaisi. – Atvirkščiai, laive valgau kur kas daugiau nei krante."

Dėl to jachtos virtuvėje gimsta patys netikėčiausi patiekalai – nuo karamelizuotų vištos kepenėlių iki liepsnojančių jautienos kepsnių. "Taip, taip. Vienas stovi su vyno buteliu ir žiebtuvėliu, kitas – su gesintuvu", – nusijuokė kaunietis, nevengiantis užsirišti virėjo prijuostės.

Tiesa, visai neseniai buriuotojai atrado puikų sprendimą – šaltai džiovintą maistą. S.Steponavičius juokavo, kad, įvarvinus kelis sojos lašus, įpylus "Tabasco" padažo ir įdėjus aitriųjų paprikų, šis patiekalas tampa visai skanus."

"Įdedi folijos pakuotę į karštą vandenį, palaikai tris minutes ir kabini turinį šaukštu. Net lėkštės plauti nereikia", – gyrė patiekalą S.Steponavičius.

Duoklė jūrų valdovui

Yra jachtoje tualetas, yra ir dušas. Pastaruoju tenka naudotis kiek rečiau, mat boileris neveikia – bėga šaltas vanduo. Todėl kiekvieno buriuotojo higieninių reikmenų krepšelyje – vaikiškos drėgnos servetėlės, kuriomis rūpestingos mamos šluosto mažylių užpakaliukus. "Žinoma, privalomas šepetėlis su pasta. Tik būdamas vandenyje gali įvertinti, kaip gera valytis dantis", – S.Steponavičius įsitikinęs, kad to nepabandžiusieji – nesupras.

Drabužiai? Modernūs, pritaikyti, o tiksliau – atsparūs drėgmei, su gera ventiliacine sistema. Tokiu pat principu veikia ir apatiniai drabužiai. "Išstumia visą drėgmę, tačiau palieka kvapą. Kai juos pasikeiti – gyvenimas pašviesėja", – vyro teigimu, kiekvienas buriuotojas turi bent po kelis tokius apatinių komplektus.

Buriuotojams nesvetimi prietarai ir sėkmę nešantys ritualai. Nevalia švilpauti laive!

"Kodėl? Net nežinau. Juk ir krante švilpti negalima, kad velnio neprisišauktum", – įsitikinęs pašnekovas. Dar vienas paprotys – stiebo kasymas. Tai esą padeda prisišaukti vėją. "Ne kartą suveikė. Davė, bet ir dribtelėjo", – momentus, kai norėjosi, kad vėjo būtų mažiau, prisiminė buriuotojas.

Neptūnas. Kaipgi be duoklės jūrų dievui. Šlakelis stipriojo gėrimo į vandenį prieš kiekvieną kelionę – būtinas ritualas.