Skandinaviškas laimės indeksas Pereiti į pagrindinį turinį

Skandinaviškas laimės indeksas

2026-04-05 09:30 kauno.diena.lt inf.

Pasaulio laimės reitingai šiemet pateikė ir senų tiesų, ir naujų staigmenų. Suomija ir vėl įsitaisiusi viršūnėje – tarsi laimės sinonimas, tačiau bene didžiausia staigmena – į sąrašo elitą šovusi Kosta Rika. Tačiau Vakarų jaunimas siunčia vis niūresnius signalus apie savo savijautą.

Sąsajos: nustebino į pirmąjį laimingųjų penketą šoktelėjusi Kosta Rika – tai siejama su gerovę stiprinančiais šeimos ir bendruomeniniais ryšiais.

Ilgamečiai reitingo lyderiai

Kaip skelbia 2026 m. Pasaulio laimės ataskaita, laimingiausia planetos šalimi Suomija paskelbta jau devintus metus iš eilės.

Kasmetė ataskaita, kurią rengia Oksfordo universiteto Gerovės tyrimų centras, taip pat nustatė, kad neatsilieka ir kitos Šiaurės šalys: Islandija, Danija, Švedija ir Norvegija taip pat tradiciškai pateko į dešimtuką.

Nors Šiaurės Europa ir toliau dominuoja geros savijautos reitinguose, kitur auga nerimas – ypač tarp jaunų žmonių Vakaruose, skelbia „Daily Mail“.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad pastarąjį dešimtmetį gyvenimo vertinimai tarp jaunesnių nei 25 metų žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje smarkiai sumažėjo, o vienu pagrindinių veiksnių įvardijamas ilgas laikas, praleidžiamas naršant socialiniuose tinkluose.

Titulas: laimingiausiais planetos žmonėmis jau devintus metus iš eilės paskelbti suomiai.

Stiprus socialinis kapitalas

Tyrėjų dėmesį atkreipė netikėtai į pirmąjį penketą šoktelėjusi Kosta Rika – šiemet ji pakilo į ketvirtą vietą, nors 2023 m. buvo 23-ioje.

Ataskaitoje tai siejama su gerovę stiprinančiais šeimos ir bendruomeniniais ryšiais.

„Manome, kad taip yra dėl šalies socialinio gyvenimo kokybės ir stabilumo, kurį ji šiuo metu patiria“, – sako vienas Pasaulio laimės ataskaitos redaktorių Janas Emmanuelis De Neve.

Gerovės tyrimų centrui vadovaujantis Oksfordo ekonomikos profesorius taip pat pastebi: „Apskritai Lotynų Amerika pasižymi stipriais šeimos ir socialiniais ryšiais, kaip pasakytų sociologai – daugiau nei daugelyje kitų vietų.“

Suomija ir kitos Šiaurės valstybės, tyrėjų teigimu, ir toliau dominuoja dėl aukšto pragyvenimo lygio, teisingo pajamų paskirstymo, tvirtų socialinės apsaugos sistemų ir ilgos sveiko gyvenimo trukmės derinio.

Iššvaisto gausybę valandų

Kitoje skalės pusėje – šalys, kurios yra netoli didelių konfliktų zonų. Tarp pačių nelaimingiausių – Afganistanas, Siera Leonė ir Malavis.

Reitingai sudaryti remiantis maždaug 100 tūkst. žmonių iš 140 šalių ir teritorijų atsakymais. Telefonu ar gyvai dalyviai buvo prašomi įvertinti savo gyvenimą skalėje nuo 0 iki 10.

Anglakalbėse ir dalyje Vakarų Europos šalių jaunesnių nei 25 metų žmonių įvertinimai per dešimtmetį sumažėjo beveik vienu balu.

Ataskaitoje teigiama, kad neigiamas ryšys tarp gerovės ir intensyvaus socialinių tinklų naudojimo ypač ryškus tarp paauglių merginų.

Nurodoma, kad penkiolikmetės, socialiniuose tinkluose praleidžiančios penkias ar daugiau valandų per dieną, praneša apie mažesnį pasitenkinimą gyvenimu nei tos, kurios socialiniais tinklais naudojasi mažiau.

Jauni žmonės, kurie tam skiria mažiau nei valandą per dieną, praneša apie aukščiausią gerovės lygį – net aukštesnį nei tie, kurie socialinių tinklų nenaudoja visai.

Šiaurės Europos šalys dominuoja ne tik dėl materialinės gerovės ir tvirtos socialinės apsaugos, bet ir dėl ilgos sveiko gyvenimo trukmės.

Nerimą keliantis turinys

Vis dėlto situacija ne visur vienoda. Tyrėjai pastebi, kad kai kuriose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Amerikoje, jaunimo gerovė reikšmingai nemažėja, nors socialiniai tinklai naudojami intensyviai.

Teigiama, kad tai lemia daugybė skirtingų veiksnių, tačiau daroma išvada, kad kai kuriose šalyse intensyvus socialinių tinklų naudojimas yra svarbus jaunimo gerovės mažėjimo veiksnys.

Taip pat įspėjama, kad problematiškiausios platformos yra tos, kuriose turinys pateikiamas pagal algoritmų rekomendacijas, gausu influencerių kuriamo ir vizualinio turinio, skatinančio nesveikus socialinius palyginimus. Tačiau platformos, kurios skatina bendravimą, atrodo, turi pozityvesnį poveikį.

Ataskaitoje taip pat pastebima, kad 2026 m. reitinguose antrus metus iš eilės nė viena anglakalbė šalis nepateko į pirmąjį dešimtuką. Ne kokios žinios ir Lietuvai – palyginti su praėjusių metų reitingu, mūsų šalis iš 16 vietos smuktelėjo į 28.


Laimingiausiųjų 30-tukas

1. Suomija.

2. Islandija.

3. Danija.

4. Kosta Rika.

5. Švedija.

6. Norvegija.

7. Nyderlandai.

8. Izraelis.

9. Liuksemburgas.

10. Šveicarija.

11. Naujoji Zelandija.

12. Meksika.

13. Airija.

14. Belgija.

15. Australija.

16. Kosovas.

17. Vokietija.

18. Slovėnija.

19. Austrija.

20. Čekija.

21. Jungtiniai Arabų Emyratai.

22. Saudo Arabija.

23. Jungtinės Amerikos Valstijos.

24. Lenkija.

25. Kanada.

26. Taivanas.

27. Belizas.

28. Lietuva.

29. Jungtinė Karalystė.

30. Serbija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Mikalda

Nuolat laimingas būna tik kvailys.
0
0
ŠEIMA

TRADICINĖ VAIKAI LAIMĖ
1
0
Smetona

Kosta Rikoj tai tikiu kad laimingi, jie net armijos neturi, neapsikrauna nesamonem bet kad Kosove taip laimingi nustebino? Gal ten jie kazka draudziamo vartoja todel?
0
0
Visi komentarai (3)

Daugiau naujienų