Scenos divos: iš koncertų – į namų glėbį

„Šifruokite mūsų pavadinimą, kaip norite: trys divos, trys damos ar trys deivės, – juokiasi jos. – Visos esame panašaus amžiaus, jau subrendusios moterys. Visos žinome, ko norime ir dėl ko lipame ant scenos. Visos esame įsipareigojusios namams, tad po koncertų skubame tiesiai ten.“ Kas laukia puošniųjų scenos deivių, kai peržengusios namų slenkstį jos sukabina į spintas sidabru tviskančias koncertines sukneles ir pasineria į kasdienybės rutiną?

– Įsivaizduokite, kad ruošiatės savaitgalio gastrolėms. Kas labiausiai kelia nerimą dėl namų ir juose likusių vaikų?

V.G.: Mano sūnus Ainius jau dvyliktokas ir drausmingas nuo mažens, tai problemų dėl jo tikrai neturiu. Tiesa, prieš išvažiuodama į koncertą būtinai pagaminu jam pietus ir vakarienę, kad galėtų, kai norės, pasišildyti.

A.P.: Kai ruošiuosi į koncertą, visada apgalvoju, kaip liks namai be manęs. Mano šeima negausi, bet vis tiek kyla rūpesčių dėl paauglės dukros Ugnės (nors, mano galva, ji tikrai didelė, vasarą bus trylika), dėl šuns. Tokie tie rūpesčiai: ar dukra pavalgiusi, pailsėjusi, ar šuo išvestas pasivaikščioti. Tai buitiniai dalykai, kurie svarbūs kiekvieno žmogaus gyvenime, tad per daug jų nesureikšminu, jei laukia trumpos išvykos. Jei savaitės trukmės ar dar ilgesnė – tuomet ir jaudulys dukart didesnis. Be abejo, galvoju, ar viskas pavyks, nes kaip ir daugelis mamų manau, kad esu vienintelė, galinti padaryti viską geriausiai.

R.Š.: Vaikai jau ūgtelėję, tad kai sykį pasiėmiau didžiuosius į koncertą, jie buvo labai laimingi, pilni įspūdžių. Dabar nekantriai laukia kitos galimybės. Kadangi su vaikais praleidžiu daug laiko, todėl koncertus traktuoju kaip progą pailsėti nuo mamos pareigų (juokauju). Tik visuomet labai nerimauju dėl savo mamos, kuri mielai man talkina. Bijau, kad ji nepervargtų likusi viena su tokia didele kompanija.

– Mėgstamiausias jūsų šeimos patiekalas. Kas ir kokia proga jį gamina? Ar jūsų vaikai mėgsta šeimininkauti?

V.G.: Firminio patiekalo, kurį labai mėgtume visi, neturime. Bet galiu drąsiai sakyti, kad mano vyrai mėgsta viską, ką aš gaminu. Dėl tvarkymosi – juk dabar XXI a. Yra indaplovės!

A.P.: Maisto gaminimas – toks kasdienis darbas, ypač kai turi vaikų. Nori nenori, vis tiek turi gaminti, nes niekas taip skaniai nepagamins kaip mama. Kaip palepinu saviškę? Gaminu firminius mėsainius, kuriems perku specialias bandeles, mėsą iš ūkininkų. Dar paruošiu naminį padažą. Išeina tokie nuostabūs, tiesiog tirpstantys burnoje. Be abejo, virtuvę po tokių gaminimų tvarko mama.

R.Š.: Tegyvuoja pica, blynai ir sausainiai – visų mėgstami ir gaminami drauge.

Energiją labiausiai sugrąžina geras poilsis, kokybiškas miegas ir savęs palepinimas. Kai man labai blogai ir prasta nuotaika, einu į parduotuvę pirkti kvepalų.

– Išduokite mėgstamiausią ir nemėgstamiausią savo buities darbą.

V.G.: Labai mėgstu tvarką namuose. Esu gana pedantiška, bet nepasakyčiau, kad mėgstu tvarkytis. Darau tai, nes mane erzina netvarka. Labiausiai nemėgstu dėti indų į indaplovę, o paskui išimti iš jos. Nepatinka dėti drabužius į skalbyklę, paskui imti juos iš džiovyklės, lankstyti ir t.t. Turbūt nuskambėjo labai juokingai? Bet taip jau yra.

A.P.: Mėgstamiausias buities darbas – perstatyti namus. Man labai patinka puošti savo namus, naujai juos padekoruoti, perdėlioti daiktus, perkabinti paveikslus. Patys nemėgstamiausi buities darbai – siurbti, plauti grindis, o kartais ir indus. Nors turiu indaplovę, bet dažniau indus plaunu rankomis. Dar paminėčiau langų valymą, bet tam dažniausiai kviečiuosi specialistus.

R.Š.: Mėgstu gaminti. Bet nepatinka paskui tvarkyti virtuvę. Labai nemėgstu plauti indų... Turbūt dėl jautrių rankų.

– Ką darote, kai viskas namuose krenta iš rankų: skalbiniai skalbyklėje užsigulėjo, šiukšlės virtuvėje prasmirdo, langai prieš saulę nespindi švara...

V.G.: Kai jau labai nešvaru namuose (nors taip pas mane beveik nebūna), tada ir tvarkausi. Juk nesėdi ir neverki atsisėdęs, kad namai purvini, – tiesiog eini ir darai!

A.P.: Pas mane netvarkos nebūna. Gal, jei grįžčiau po savaitės gastrolių, taip ir būtų?.. Bet nuo mažens mėgstu tvarką. Stengiuosi, kad šiukšlės visuomet būtų išneštos laiku, o langai spindėtų švara. Aišku, būna, kad pamirštu drabužius išdžiaustyti, bet taip nutinka labai retai.

R.Š.: Švarą palaikyti pavyksta, bet tvarka, kaip mėgstu sakyti, – toks nepagaunamas žvėriukas su tiek išdykėlių, kiek yra mano namuose (atlikėja augina penkis vaikus – aut. past.). Žinau, kad tai laikina. Vaikai užaugs, paliks namus. Todėl mieliau žaidžiu su jais, nei blizginu kampus. Vaikus už tvarką myliu labiau!

Virsmas: kai užgęsta ryškios scenos šviesos, trys atlikėjos pakabina į spintas sidabru tviskančias koncertines sukneles ir tampa namų deivėmis. / R. Pernavo nuotr.

– Yra moterų, kurios nepasidažiusios net šiukšlių į kiemą neišneštų. Ar tokia esate ir jūs – tiek namuose, tiek scenoje visada pasitempusi ir nepriekaištingai atrodanti?

V.G.: Meluočiau, jei sakyčiau, kad man nepatinka estetika. Manau, to siekia ir dauguma moterų. Nesu iš tų, kurios negali nepasidažiusios išnešti šiukšlių ar nueiti į parduotuvę, sutvarkyti kitų reikalų. Manau, kad nepasidažiusi moteris nėra negraži. Savęs priežiūra, reiklumas savo išvaizdai – veikiau įprotis. Kaip jau sakiau, estetika man nesvetima ir būti nepriekaištingos išvaizdos man patinka.

A.P.: Namai ir darbas yra du skirtingi dalykai. Darbas visada reikalauja atrodyti gražiai, nepriekaištingai, pasidažiusiai. O būdama namuose labai mažai dažausi. Dažniausiai išvis nesidažau. Apskritai nemėgstu į save atkreipti aplinkinių dėmesį, labiau patinka paskęsti minioje. Taip yra dėl to, kad to dėmesio pakankamai gaunu iš savo profesijos, todėl būnant viešumoje man jis nesvarbus.

R.Š.: Manau, taip būna tik pasakose... Arba Holivudo filmuose.

– Kokia knyga šiuo metu guli ant jūsų miegamojo stalelio? Ar mėgstate prieš užmigdama kažką paskaitinėti?

V.G.: Šiuo metu miegamajame ant staliuko guli Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Silva Rerum“ antroji knyga.

A.P.: Oi, pas mane prie lovos nemažai knygų! Pirma knyga – Joe Dispenzos savipagalbos knyga „Atsikratykite įpročio būti savimi“. Labai mėgstu psichologines knygas – jas gliaudau kaip saulėgrąžas. Dar skaitau Christophe'o André „Netobuli, laisvi ir laimingi“. Tai irgi labai įdomi psichiatro-psichoterapeuto knyga, padedanti naujai įvertinti savo vidinį pasaulį. Labai rekomenduoju jau minėto Joe Dispenzos „Jūs esate placebas. Kaip sąmonė virsta materija“. Tai knyga apie savęs gydymą minčių galia, be jokių vaistų ir operacijų. Daug tų knygų ant mano stalelio šiuo metu. Ir „Poezijos pavasaris“ 2012-ųjų metų... Dar kanadiečių psichologijos profesoriaus Jordano Petersono savipagalbos knyga „12 gyvenimo taisyklių“. Ir 100 lietuvių poetų 100 gražiausių eilėraščių apie meilę „Kam pakėlei mane lig žvaigždžių“. Ir „Wim Hof metodas“ apie tai, kaip praplėsti savo žmogiškųjų galimybių ribas.

R.Š.: Vaikiškos knygos. Kitoms, deja, nelieka laiko...

Švarą palaikyti pavyksta, bet tvarka, kaip mėgstu sakyti, – toks nepagaunamas žvėriukas su tiek išdykėlių, kiek yra mano namuose.

– Ar turite namuose širdžiai mielą kampelį, kuriame labiausiai mėgstate būti, kai norisi surinkti save iš naujo?

V.G.: Mano namai – mano tvirtovė. Man juose smagu ir gera būti visur. Labai juos myliu, puoselėju ir saugau. Be abejo, kartais norisi pabūti tik su savimi, su savo energija, tuomet mano privačia erdve tampa miegamasis.

A.P.: Labiausiai patinka būti vonioje, tyloje, užsimerkus. Labai patinka meditacijos. Jomis užsiimu jau seniai, tad visokiausių esu išbandžiusi.

R.Š.: Kiemas vasarą. Tai mano erdvė.

– Kiekviena bent kartą per gyvenimą esame susidūrusi su tokiu reiškiniu kaip namo, buto, kambario remontas. Sako, jis sugadina daug nervų ir sveikatos. Papasakokite apie savo patirtis ta tema.

V.G.: Esu iš tų moterų, kurios pačios neremontuoja, nes nemėgsta. Jei jau mūsų namuose vyksta remontas, paprastai jis būna kapitalinis – t.y. tvarkomas visas butas, o mes tuo metu iš jo išsikraustome ir kurį laiką gyvename kitur.

A.P.: Šiuo klausimu nelabai turiu ką pasakyti – neužsiimu tuo.

R.Š.: Gerai, kad vaikų piešiniai ant sienų manęs neerzina. Kai aplink tiek besipraktikuojančių menininkų, mūsų namuose remontui tikrai dar ne laikas (juokiasi).

– Įsivaizduokite, kad patekote į nepavydėtiną situaciją. Reikia važiuoti į koncertą, o jūsų koncertinė suknelė taip prisimatuota vaikų, kad nebeįmanoma jos apsivilkti. Ką darote?

V.G.: Pas mane tokių dalykų nebuvo ir nebebus, kadangi sūnus jau užaugęs.

A.P.: Būna, kad pati automobilyje prispaudžiu, o paskui sprendžiu painų rebusą, kaip ją sutvarkyti. Su dukra tokių pokštų tikrai nebuvo.

R.Š.: Tokios situacijos nenoriu net įsivaizduoti (juokiasi).

Labiausiai patinka būti vonioje, tyloje, užsimerkus. Labai patinka meditacijos. Jomis užsiimu jau seniai, tad visokiausių esu išbandžiusi.

– Vėlyvas vakaras, į parduotuvę maisto važiuoti jau per vėlu, o šaldytuvas tuštut tuštutėlis. Visi namiškiai alkani ir pikti. Kaip sukatės iš padėties?

V.G.: Anokia čia bėda? Juk visada galima užsisakyti picą į namus!

A.P.: Na, pas mane šitaip niekada nebūna. Jei jau atrodo, kad šaldytuve nieko nėra, panaršiusi po spinteles dažniausiai vis tiek kažko randu – kruopų, makaronų ar bulvių. Iš viso to tikrai galima kažką skanaus sugalvoti ir greitai pagaminti.

R.Š.: Mūsų šaldytuvas visuomet pilnas. Vaikai ypač valgūs. Visi iki vieno. Neduokdie, pritrūktų...

R. Pernavo nuotr.

– Sako, kad moterys dažnai yra visų galų meistrės. Ar mokėtumėte pakeisti sprogusią automobilio padangą? Ar kažką nutuokiate apie automobilio mechaniką?

V.G.: Nepasakyčiau, kad moteris yra visų galų meistrė ir viską sugeba. Faktas, kad moteris pati tikrai daug ką susitvarko, bet, kita vertus, vyro pagalba – irgi malonus dalykas. Kaip gera, kai kažkas pasirūpina ir tau nereikia sukti galvos, kad baigėsi degalai, tepalai ir t.t. Laimė, šiais laikais greitai viskas sutvarkoma, ir automobilio gedimas jau nebėra didelis iššūkis moteriai.

A.P.: Pakeisti padangą gal ir mokėčiau. Manau, kad tai nelabai sudėtinga. Apie automobilio techniką šiek tiek išmanau, kadangi daug metų važinėju ir svarbiausius dalykus žinau. Sunkiau ten, kur reikia jėgos, bet iš principo moteris viską gali padaryti pati.

R.Š.: Sykį jau esu keitusi padangą kelyje. Apskritai, esu iš tų moterų, kurios viską gali pačios. Nemeluosiu, man patinka ši mano savybė. Ypač šiuo laikotarpiu tai praverčia.

– Kas jus įkrauna kaip išsekusią bateriją po sunkių darbų ir suteikia jėgų naujai dienai?

V.G.: Energiją labiausiai sugrąžina geras poilsis, kokybiškas miegas ir savęs palepinimas. Kai man labai blogai ir prasta nuotaika, einu į parduotuvę pirkti kvepalų.

A.P.: Sportas, poilsis, visavertė mityba, masažai, šauni draugų kompanija ir geras ilgas miegas (nors nepamenu, kada ilgai miegojau). Man niekada nepavyksta ilgai išmiegoti, nes esu iš tų žmonių, kurie negali daug laiko praleisti lovoje. Jie nuolat turi būti veikloje.

R.Š.: Koncertai. Jie mane įkrauna. Bet užtenka pusdienį nematyti vaikų ir aš jų beprotiškai pasiilgstu.