Šio mėnesio pabaigoje į Vilnių suplūs jaunieji fortepijono ir smuiko virtuozai iš 19 pasaulio šalių – balandžio 29–gegužės 5 d. vyks IX tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas.
Vienas konkurso iniciatorių, vertinimo komisijos narys, kompozitorius ir pianistas Julius Andrejevas prisiminė renginio ištakas ir pasidalijo konkurso klausytojų laukiančiomis naujienomis.
– Jūs buvote vienas B.Dvariono konkurso pradininkų. Gal galite prisiminti pačią pradžią: kaip kilo mintis rengti šį konkursą?
– Pati pradžia buvo B.Dvariono muzikos mokykloje, Fortepijono skyriaus pedagogų posėdyje, kai svarstėme savo darbo planus. Tuo metu Fortepijono skyriui vadovavo Aleksandras Jurgelionis ir aš. Buvo pasiūlyta surengti konkursą, kuris aprėptų visas Lietuvos muzikos mokyklas. Tai vyko prieš 1974-uosius.
Iš pradžių pedagogai sukluso, nes jie sunkiai įsivaizdavo, kaip tai būtų galima įgyvendinti, tačiau idėją palaikė. Taip ta nedidelė žmonių grupelė ėmėsi darbo. Visų pirma, viską reikėjo suderinti su tuomete Švietimo ministerija, kuriai priklausė mokykla, – juk buvo dar sovietmetis. Ruošėme nuostatus: į ministeriją nešiau daugybę jų variantų, kad juos galop patvirtintų.
Pagrindinė konkurso schema buvo tokia: kiekviena mokykla įpareigojama surengti savo vidinį konkursą. Tuomet atrinkti vaikai važiuoja į zoninius konkursus, kurie vyksta didžiuosiuose miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir t. t. Ten jie kovoja, kad patektų į respublikinį turą. Tuo metu kai kurių atkampių miestelių muzikos mokyklose nebuvo stiprių pedagogų. Fortepijoną kartais dėstydavo ne pianistai. Jei dėstydavo chorvedys – tai dar buvo visai neblogai. Tačiau mintis, kad rasime gabių vaikų, buvo nepaneigiama ir ji buvo mus užvaldžiusi, todėl planas buvo įgyvendinamas.
Nepamiršiu, kaip pirmojo konkurso išvakarėse B.Dvariono muzikos mokyklos salėje jau viskas buvo paruošta ir tvyrojo ypatingas laukimo jausmas: kaip bus, kaip visa tai atrodys? Bet viskas pasiteisino: į galutinį turą suvažiavo per 90 vaikų. Šiame konkurse, kaip ir vėliau surengtuose, mokyklų pedagogai dirbo iš entuziazmo, be atlygio. Budėdavo, vaikus prižiūrėdavo, repeticijas vesdavo. Šis entuziazmas iki šiol neišblėsęs. Pamatyti, kad vienoje ar kitoje nuošalioje mokyklėlėje yra tokių talentingų vaikų, kuriems reikia gero vedlio, geros rankos, – tai pati didžiausia satisfakcija.
– O ką, jūsų nuomone, konkursas reiškia atlikėjui – jis, matyt, yra labai svarbi mokymo sistemos dalis?
– Manau, kad viena iš reikšmingiausių dalių. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas turi dalyvauti konkurse. Stebiu vaikus ir matau, kad jie nori eiti į sceną, jie nori pasirodyti, būti tarp kitų, kurie irgi gerai groja. Atsiranda ne konkurencija, bet vieno į kitą įsiklausymas. Kuriasi būsima bendruomenė. Dabar ypač džiugina tai, kad nuošaliuose miesteliuose, kurie anksčiau niekad niekuo nepasižymėjo, dirba puikūs pedagogai. Ir į tarptautinį konkursą, be atstovų iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir B.Dvariono mokyklų, atvažiuoja pakviesti vaikai iš Šilutės, Klaipėdos, Visagino, Kauno. Jie drąsiai stoja greta M.K.Čiurlionio ir B.Dvariono mokyklų moksleivių.
M.K.Čiurlionio konkurse paskutinis turas vyksta su orkestru. B.Dvariono konkurse – taip pat. Vaikams ir jų pedagogams siūloma pasirinkti vieno iš aštuonių autorių kūrinį solistui su orkestru. Labai gražu tai, kad mūsų filharmonija irgi prisideda prie konkurso: reprezentacinis orkestras repetuoja ir groja su vaikais. Pagrindinė konkurso bazė kaip buvo, taip ir liko B.Dvariono muzikos mokykla, tačiau padeda ir Valstybinė konservatorija, Muzikos ir teatro akademija. Didelį dalyvių skaičių, kaip ir privalu, deleguoja M.K.Čiurlionio meno mokykla.
– Kuo bus išskirtinis šiemetis B.Dvariono konkursas?
– Pirmiausia – repertuaru, kuris šiemet liberalizuotas. Ankstesniais metais buvo šiek tiek prievartos atspalvio: būtinai turėjo būti grojama baroko polifonija, Vienos klasikų kūrinys. Apsigalvojome, kad taip apsiriboti visiškai nebūtina, nes mūsų tikslas – atskleisti vaikų gebėjimus. Jiems reikia leisti pasirinkti laisvesnį repertuarą, kad galėtų save parodyti, išreikšti. Reikia skatinti jų kūrybiškumą, atveriant stipriąsias puses.
Kita vertus, į konkurso dalyvių gretas įsijungia vis naujų šalių. Be prizo, už B.Dvariono kūrinio atlikimą (toks prizas yra visose grupėse) įsteigėme atskirą prizą už lietuviško kūrinio atlikimą. Tai padarėme siekdami propaguoti mūsų muziką. Atsirado ir kitų anksčiau nebuvusių prizų. Kiekvienas konkursas pažeria savų staigmenų.
Mes patys labai šio konkurso laukiame, nes pagrindinis dalykas – tai atradimo džiaugsmas, kai pasirodo neeilinis talentas. Visų pirma, aišku, džiaugiamės, kad jų turime Lietuvoje. Tokia nedidelė šalis, o tokia talentinga. Džiugu, kad Kultūros ministerija supranta šio konkurso reikšmę, mato jį kaip investiciją į ateitį. Kultūros ministerija svariai remia konkursą. Jį globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Naujausi komentarai