Baltosiomis naktimis, pakeliamais tiltais, ekskursijomis stogais garsėjantis Sankt Peterburgas žavus bei gyvybingas bet kuriuo metų ir bet kuriuo paros laiku. Klaipėdietis Arnoldas Remeika patyrė, jog turint galimybę čia praleisti vos keletą dienų, būtų pravartu iš anksto apsispręsti, kokią šio miesto pusę pirmiausia norėtųsi pažinti. Anot pašnekovo, Rusijos šiaurine sostine tituluojamas megapolis žavi gausybe veidų ir spalvų.

Nesinorėjo sugrįžti

"Čia visko tiek daug, kad turi apsispręsti, ko nori: pamatyti kultūrinį veidą, pažinti naktinį, gastronominį ar kitokį gyvenimą", – pripažino Arnoldas.

Pašnekovas šyptelėjo, jog po aštuonias dienas Sankt Peterburge trukusios komandiruotės grįžti namo nesinorėjo.

"Turbūt tai yra vienas tų miestų, iš kurių labai sunku sugrįžti į žymiai mažesnį. Sankt Peterburge gyvena apie 5 mln. žmonių. Tai labai europietiškas miestas su visais megapoliui būdingais ypatumais, – kalbėjo pašnekovas. – Čia galima išvysti garsiausius pasaulio prekės ženklus, kokių Lietuvoje tikrai nerasi, čia labai daug gražių, stilingų, aristokratiškų žmonių. Akivaizdu, kad tai miestas, kuriame koncentruojasi kultūra – Sankt Peterburgas garsus įžymiais teatrais, čia nuolatos vyksta įvairūs aukšto lygio renginiai."

Į tarptautinę studijų mugę atvykęs LCC Korporacinės komunikacijos skyriaus vadovas apsistojo pačioje megapolio širdyje. Klaipėdiečio pastebėjimu, Sankt Peterburgas dėkingas miestas ne tik pasivaikščiojimams pėstute.
Skirtingai nei kituose didžiuosiuose miestuose, čia patogi ir paprasta metro sistema, vienintelis trūkumas – gilios, todėl gana nejaukios stotys bei dideli atstumai tarp stotelių. Tačiau ir pastarąjį nepatogumą kompensuoja troleibusų, autobusų bei mikroautobusiukų transportas.

Pasivaikščiojimams saugus ir naktinis Sankt Peterburgas. Net ir tamsiuoju paros metu mieste daug žmonių, viskas apšviesta – anot Arnoldo, tam negailima pinigų.

Šampanas ir ikrai

Viešnagės metu klaipėdietis užsibrėžė aplankyti bent keletą garsių kultūros objektų. Vienas tokių – Sankt Peterburgo baleto teatras.

"Įspūdingas, aukščiausios klasės reginys su orkestru, operos dainininkais, baleto šokėjais", – potyriais apie šiuolaikinio baleto spektaklį dalijosi pašnekovas, pripažinęs, kad jį sužavėjo ne tik pats pastatymas, bet ir teatro aplinka.

Anot Arnoldo, net ir miesto gatvėse regima prabanga čia sužimba itin ryškiai. Akivaizdu, kad vakarinėmis suknelėmis bei išskirtiniais papuošalais pasidabinusioms moterims, kostiumuotiems vyriškiams apsilankymas teatre nėra eilinis įvykis.
"Čia teatras – tokia patirtis, tradicija, kurios neturėsime. Mes galime išsipuošti plunksnomis ir briliantais, tačiau neturėsime to įgimto teatro jausmo. Užtenka vien pažiūrėti, kaip žmonės elgiasi per pertrauką. Ten normalu nueiti į bufetą, pasiimti taurę šampano, sumuštinį su raudonaisiais ikrais – tai kainuoja kosminius pinigus, bet visi tai daro. Ir, beje, matyti, kad žmonės į teatrą eina dažnai", – kalbėjo pašnekovas.

Kaip patikino Arnoldas, už bilietą į šį spektaklį sumokėti 130 litų – labai pigu.

"Ne paslaptis, kad didžiuosiuose Rusijos miestuose kainos vietiniams ir užsieniečiams į kultūros renginius, muziejus gali būti dvigubai ar net trigubai didesnės. Tačiau per visas tas dienas man neteko mokėti kaip užsieniečiui", – šyptelėjo pašnekovas.

Arnoldas prisipažino galįs tik spėlioti, kodėl sulaukė tokių išimčių. "Nors ir puikiai moku rusų kalbą, jie vis tiek jaučia akcentą ir supranta, kad esu iš "Pribaltikos", – šyptelėjo pašnekovas.

Vakaras restorane – 900 litų

Arnoldas prisipažino, jog lankantis svečioje šalyje jam visada smalsu, koks yra jos žmonių pragyvenimo lygis, ekonominė situacija. Žinoma, tokie Rusijos megapoliai kaip Sankt Peterburgas šia prasme gerokai iškrenta iš bendro visos šalies konteksto.

"Taip, tai labai brangus miestas. Be abejo, kur nors pakraštyje kainos kitokios. Tačiau centre už mažą mineralinio vandens buteliuką teks sumokėti 5 litus, o be 40 litų nepapietausi, ir už tokią sumą kažko ypatinga neužsisakysi. Pigiausias vyno butelis bare kainuoja apie 90 litų, tad dviem žmonėms ramiai pavakaroti restorane su taure vyno gali apsieiti net 10 tūkst. rublių, kas mūsų pinigais būtų 800–900 litų", – vardijo klaipėdietis.

Tačiau Arnoldui nepasirodė, jog megapolio gyventojai su savo pinigais atsisveikina sunkiai.

"Pakanka pamatyti, kaip žmonės apsiperka. Žinoma, jie kur kas mažiau nei mes sumoka už komunalinius patarnavimus, nebrangus ir viešasis transportas, benzinas, kurio litras kainuoja apie 2 litus, be to, jie gauna kur kas didesnius už mūsų atlyginimus", – aiškino pašnekovas.

Kaip gyvena carai

Arnoldo teigimu, bandomajam laikotarpiui biuro darbuotojas per mėnesį įprastai gauna 30 tūkst. rublių (apie 2,5 tūkst. litų) ir už šią sumą jis labai sunkiai pragyventų, tačiau perspektyvoje jo atlygis bus kur kas didesnis.

"Kaip bebūtų, žmonės nesiskundžia, pramogauja, džiaugiasi gyvenimu. Miestas labai gyvas, gausybė užsieniečių. Apima jausmas, kad patekai į didelį, šiuolaikišką Europos miestą. Žinoma, kai kuriais atvejais dar išlenda anų laikų mentalitetas, – pastebėjo keliautojas. – Teko pabuvoti ir miegamuosiuose rajonuose, neslėpsiu, su baisiomis parduotuvėmis, baisiais šaligatviais, kur kas baisesniais daugiabučiais nei pas mus. Tačiau atvažiavęs kaip turistas matai nuostabaus grožio miestą."

Vieną vakarą Arnoldas paskyrė pasiplaukiojimui miesto kanalais, kurių yra apie pusšimtį. Ketinantiems vykti į Sankt Peterburgą klaipėdietis būtinai rekomenduotų šią pažintinę pramogą.

"Miestas panašus į Amsterdamą, kadangi statytas pagal šio uostamiesčio modelį. Čia gausu salų, žavių prieplaukų, – kalbėjo pašnekovas. – Galima užsisakyti įspūdingus turus, kai vyksta laivų migracija po pakeliamais tiltais, tačiau tai siūlyčiau daryti per baltąsias naktis."

Puškine aplankytas Carskoje Selo keliautojui paliko ypatingos prabangos, didybės įspūdį.

"Čia gali suprasti posakį "gyvena kaip caras". Išties matyti, kad carai gyveno labai prabangiai. Čia įrengta viskas, kas anuomet buvo geriausia, ir dar padidintais masteliais. Apima nerealus jausmas", – prisipažino pašnekovas.

Ant stogų – ir pasimatymai

Kadangi neturėjo daug laiko, klaipėdietis atsisakė minties apsilankyti Ermitaže, vietoje jo pasirinkęs Rusų valstybinį muziejų, kuriame eksponuojami garsiausi šios šalies meno korifėjų darbai.

"Piteris neretai vadinamas stogų miestu. Tad būti čia ir nesudalyvauti ekskursijoje stogais – nuodėmė. Labai norėjau tai išbandyti, tačiau vienam buvo nesmagu, o ir oras pasitaikė ne itin palankus. Anksčiau tai buvo viena ryškiausių kultūrinio miesto gyvenimo dalių, ant stogų būdavo organizuojami ir pasimatymai, tačiau dabar tai nebėra legali veikla. Tačiau, kaip sakė Sankt Peterburge gyvenantys mano pažįstami, Rusijoje nėra tokių dalykų kaip nelegalu, nori ir lipi. Tad nors palėpės rakinamos, tie užraktai vis tiek nulaužiami", – šyptelėjo pašnekovas.

Arnoldas pasakojo, jog šio miesto stogus apžiūrėti galima ir kitu būdu – užkopus į Isakijaus soboro kolonadą. Be to, tai yra ne tik ketvirta pagal aukštį, bet ir viena gražiausių katedrų pasaulyje, tad įtraukti ją į lankytinų objektų sąrašą – tiesiog būtina.

"Soboras buvo statomas 23 metus, 17 metų tvarkomas interjeras. Karlo Krylovo freskos, gausybė aukso, malachitas, lazuritas, brangieji akmenys, kurie įprasti juvelyriniuose dirbiniuose, čia panaudoti kolonoms. Vaizdas išties nerealus", – pasakojo pašnekovas, šiai ekskursijai pasitelkęs asmeninį gidą.

Anot Arnoldo, liko nepamatyti ir Peterhofo fontanai, kurie kuria dar vieną šio miesto veidą, tačiau klaipėdiečio viešnagės metu jie jau buvo uždaryti. "Tiesiog pasilikau ne vieną dalyką, dėl ko galėčiau grįžti", – šyptelėjo pašnekovas.