Kauno pedagogų kvalifikacijos kėlimo centre veikia kaunietės Aldonos Muižninkienės fotografijų paroda.
Parodos autorė nėra profesionali fotografė, fotografavimas yra jos pomėgis. Lopšelio-darželio "Pušaitė" pedagogė neatsitiktinai pasirinko kaimo žmones ir gamtą, nes yra gimusi ir užaugusi gražiame Dzūkijos kampelyje – Prapuntų kaime (Lazdijų r.).
A.Muižninkienė siekia užfiksuoti šio kaimo virsmą, kai jame lieka vis mažiau žmonių, o jų veiklos pėdsakus negailestingai trina laikas.
Nuotraukuose gamtos grožis susipina su švelniu liūdesiu ir suvokimu: viskas šiame pasaulyje praeina.
Fotografės objektyvo taikiklyje – žmonių veidai, buities rakandai, pastatai, metų laikų kaleidoskope kintančios gamtos vaizdai. Viskas čia labai paprasta ir kartu įstabu, nepakartojama.
Pro namo langą į savo gėlyną mąsliomis akimis žvelgia žilagalvė moteris. Ta pati močiutė stengiasi išklausyti anūką, nebylia kalba mėginantį jai kažką svarbaus pasakyti. Į kiemą užsuka pusnuogis vyras, nešinas maišeliu obuolių iš savo sodo. Po kelių akimirkų jis jau irkluoja medinę valtį, švelniai teškendamas ežero vandenis.
Viena labiausiai simboliškų šio ciklo nuotraukų – senas tvartas. Apkritęs rudenėjančiais lapais, vienišas ir apleistas. Kadaise karves ir paršelius glausdavęs pastatas dabar – tik laiko liudytojas. Jo praviros durys tarsi sako: kažkas iš čia išėjo, kažkas liko. Kas?
Naujausi komentarai