Prestižiniame tarptautiniame fotokonkurse dalyvavusi klaipėdietė nė nesapnavo, kad prieš gerą pusmetį jos įamžintas kadras ne tik pateks į 150 geriausių darbų albumą, bet ir pelnys Didįjį prizą.
Už kadrą – 50 tūkst. dolerių
(Tramdė viltingas nuotaikas)
Vos prieš savaitę stulbinamos naujienos iš tolimosios Naujosios Zelandijos sulaukusi Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė prisipažino dar ir šiandien negalinti atsitokėti.
Tai, jog mėgėjiškai fotografuojančią kūrėją iš keliasdešimt tūkstančių pretendentų įvertino garbinga žiuri, kuriai vadovavo pasaulinio garso fotografas Elliottas Erwittas, – ne vienintelė saldaus džiaugsmo priežastis. Auksinis Viktorijos kadras įvertintas ir solidžiu 50 tūkst. JAV dolerių prizu.
Moteris prisipažino be galo apsidžiaugusi jau vien tuo, kad bemaž prieš mėnesį konkurso organizatoriai pranešė, jog ji pateko tarp 150-ies geriausiųjų.
"Todėl labai nustebau, kai gavau laišką, kad rengėjai nori man paskambinti ir pakalbėti apie konkurso reikalus. Su vyru svarstėme, ko jiems čia dar skambinti. Aišku, ėmėme pamažu svajoti ir kartu raminomės, kad per daug neįsisvajotume", – juokėsi Viktorija.
Pastebi stebuklingą šviesą
Pasak klaipėdietės, aistra fotografuoti ją lydi bemaž visą sąmoningą gyvenimą.
"Fotografija mano gyvenime buvo visada. Fotografuoti mėgo ir mano tėtis. Akimirkos, kai tamsioje vonioje būdavo ryškinamos nuotraukos ir ant popieriaus atsirasdavo vaizdai, man atrodydavo tarsi nedidelis stebuklas", – prisiminė pašnekovė.
Ypač daug laiko ir dėmesio fotografijai Viktorija prisipažino skyrusi pastaruosius dvejus metus.
"Kartais norisi tiek daug pasakyti, bet reikia žinoti kaip. Ir tuo "kaip" pradėjau labiau domėtis, ėmiau mokytis įvairių techninių dalykų, šviesos suvokimo. Nes man fotografija – pirmiausia šviesa. Man patinka, kai ji skverbiasi pro kokius nors plyšius, langus, įvairiai ir gausiai šešėliuoja. Mano akis jau įgudo aplinkui matyti subtilius niuansus. Žinau, kokia šviesa yra stebuklinga ir kur jos ieškoti. Ir fotografuoju išskirtinai natūralioje šviesoje", – subtilybėmis dalijosi kūrėja.
Išaukština moters grožį
Kitas išskirtinis fotografės braižas – portretai. Vaikai ir moterys – jaunos, spinduliuojančios grožiu, kartais – ir raukšlių išvagotos senutės – bene pagrindiniai Viktorijos darbų herojai.
"Nesu ta fotografė, kuri, nešina fotoaparatu, dairosi atsitiktinių kadrų. Nors kartais nutinka ir taip. Vis dėlto labiausiai man patinka išsvajoti, išnešioti ir įgyvendinti tą vienintelį kadrą. Nėra, kad iki smulkiausių detalių žinočiau, kaip jis atrodys. Patinka subrandinti mintį ir eiti fotografuoti, mokėti neprarasti budrumo ir matyti, kas vyksta aplinkui", – aiškino pašnekovė.
Viktorija mano, jog jos polinkis į portretus – neatsitiktinis, mat tiesioginis klaipėdietės darbas didžiąja dalimi susijęs su įvaizdžio kūrimu.
"Kadangi profesinėje veikloje dominuoja moterys, dažniausiai ir fotografijų herojėmis tampa mano grožio salonų klientės. Didžioji portretų dalis išaukština moters grožį, įamžina tą ypatingą akimirką, – prisipažino vizažo meistrė. – Kartais gaunu barti, kad mano vaizdai pernelyg idealistiniai, per daug juose viskas harmoninga. Bet aš kitaip nematau, man taip savaime susidėlioja. Galbūt todėl, kad harmonijos kūrimu, puoselėjimu gyvenu jau daugybę metų, man tai įaugę į kraują."
Vertina džiaugsmą dalytis
Tarptautiniame "The fresh M.I.L.K." fotokonkurse Viktorijai sėkmę pelnė kelioninis kadras.
"Šio konkurso organizatoriai ieškojo fotografijų, pasakojančių istorijas, perteikiančių emocijas, išaukštinančių draugystę, šeimą ir meilę. Mane žavi kasdienio gyvenimo kadrai, nuostabi kasdienybė, maži stebuklai, kurie vyksta aplink mus, tik mokėk juos pastebėti", – šyptelėjo moteris.
Tokia žavi kasdienybės akimirka Viktorijos buvo įamžinta viešnagės Maskvoje metu. Nuotraukoje klaipėdietė užfiksavo savo bendrakeleivius, artimus šeimos draugus – gerokai po sunkios kelionės pavargusį, tačiau vis tiek bandantį šėlioti ir taip dukrelę besistengiantį pralinksminti tėtį.
Klaipėdietė patikino, jog dalį laimėto prizo ketina skirti dar vienai kelionei, kurią padovanos ir pripažinimą pelnyti padėjusiems bičiuliams.
"Labai gera per fotografiją ne tik užfiksuoti, išjausti tam tikras akimirkas, bet ir pasidalyti jomis su kitais. Man atrodo, kad tai svarbu. Neatsitiktinai dalyvauju ir įvairiose fotobendruomenėse, konkursuose", – prisipažino moteris, neseniai sostinėje surengusi savo pirmąją asmeninę parodą "Nojaus istorijos", kurios pagrindiniu herojumi tapo Viktorijos sūnus.
Be įkvėpimo uždustų
Šią portretų kolekciją kūrėja jaučiasi labiausiai subrandinusi. "Jie sulaukia ir didžiausio pasisekimo. Žinau Nojaus būdą, jo kasdienybę, kuo jis gyvena. Ir man patinka tai papasakoti per fotografiją", – aiškino Viktorija, vis dažniau savo fotoobjektyvą nukreipianti ir į jaunėlę Violą.
Moteris šyptelėjo, jog šeimos nariai jau priprato matyti ją su fotoaparatu ir priima tai kaip savaime suprantamą būseną.
Pripažinimas "The fresh M.I.L.K." konkurse – ne pirmas klaipėdietės laimėjimas. Viktorija svarstė, kad galbūt ją lydinti sėkmė yra savotiškas ženklas, patvirtinimas, jog ji pasirinko teisingą kelią.
Moteris teigė kol kas rimčiau nesusimąsčiusi, jog fotografija gali tapti pagrindine jos veikla. Tačiau klaipėdietės galvoje jau kunkuliuoja galybė idėjų, kurios prašosi įgyvendinamos.
"Liūdna, kai žmonės dirbdami nejaučia malonumo. Tikiu, kad visada reikia ieškoti tokios veiklos, kuri tave skraidintų, ir tik tada ji iš tikrųjų atneša gerų rezultatų. Man būtų liūdna, jei mano pomėgis fotografuoti taptų amatu. Ir dabar dirbu tokį darbą, kuris man suteikia įkvėpimo. Norėčiau ir ateityje išsaugoti laisvę imtis tų sumanymų, kurie man teikia malonumo", – samprotavo pašnekovė.
Naujausi komentarai