"Gatvės skirtos automobiliais važinėti, o žmonėms reikia vaikščioti šaligatviais", – taip matyto vaizdo šokiruotai Oksanai Zlatkovaitei paaiškino Vladikaukazo taksistas, vos nepartrenkęs žmogaus, kuris ėjo per gatvę degant pėstiesiems skirtam žaliam šviesoforo signalui.

Kas pirmesnis, tas teisesnis

Vyrai vengia žiūrėti partnerį turinčioms moterims į akis, žmonės vaišingi ir nuoširdūs, nuostabi gamta ir chaosas gatvėse, nuo sovietmečio netvarkyti pastatai – tai krito į akis Lietuvos nacionalinės rinktinės ir Rusijos komandos "Alanija" žaidėjo Deivido Šembero mylimajai O.Zlatkovaitei Šiaurės Osetijos mieste Vladikaukaze.

"Su kalašnikovo automatais dabar žmonės nevažinėja, – priminus prieš 13–15 metų "Alanijos" komandoje žaidusių Raimondo Žutauto ir Dariaus Maciulevičiaus žodžius, šyptelėjo Oksana. – Nuo to laiko miestas turbūt nelabai pasikeitė. Jame pasijutau, tarsi grįžusi keliasdešimt metų atgal."

Vladikaukazo gatvėse – chaosas. Vairuotojai – įžūlūs. Taisyklė, kas pirmesnis, tas teisesnis, galioja ne tik prabangių automobilių savininkams. Žalios spalvos šviesoforo signalas negarantuoja, kad pėsčiasis saugiai pereis gatvę, nes pirmiausia jis privalo praleisti automobilius.

"Kodėl?" – buvo šokiruota O.Zlatkovaitė, kai senu netvarkingu automobiliu ją vežantis taksistas vos nepartrenkė pėsčiojo.

"Gatvės skirtos automobiliams važinėti, o žmonėms reikia vaikščioti šaligatviais", – šyptelėjo pro ūsą vairuotojas.

Karaliauja trys juostelės

"Nauji namai iškilę ar statomi tik kur ne kur", – O.Zlatkovaitė neslėpė, kad teko ilgokai paieškoti buto, kurį klubas išnuomojo D.Šemberui.

Tiesa, trijų aukštų namas, kurio viename iš butų apsigyveno Lietuvos rinktinės futbolininkas, atitinka europinius standartus. Vienoje laiptinėje tėra po šešis butus.

"Čia pamačiau tai, ką prisimename tarsi pro miglą, ką galime pamatyti tik senuose rusiškuose filmuose", – šypsojosi O.Zlatkovaitė.

Tai – didelės geltonos spalvos statinės su užrašu "Kvas" (gira – rus.) gatvėse. Arba 90 centų kainuojantys plombyriniai ledai su vafliais. "Žmonės nesuprato, kodėl tai fotografuoju", – šyptelėjo Oksana.

Ji buvo prigąsdinta, kad ten vaikščioti trumpais šortukais ar sijonais negalima. Vis dėlto Vladikaukaze žmonės, ypač jaunimas, rengiasi šiuolaikiškai, o moterys – itin puošniai.

Vyrai? O.Zlatkovaitė juokėsi: "Sportine apranga. Vladikaukaze karaliauja trys baltos juostelės – "Adidas" kaip Maskvoje – "Louis Vuitton" parduotuvės."

Nežiūrėk į vaikiną

Moterų, kaip kultinėje komedijoje "Kaukazo belaisvė", Vladikaukaze dabar niekas negrobia. Vyrai labai pagarbiai elgiasi su moterimis ir įžūliai nespokso, ypač jei jos ištekėjusios arba turi mylimąjį.

"Kartą kavinėje vienas futbolininkas pažvelgė į dailią merginą, kuri buvo su vyruku, – Osetijoje girdėtą istoriją pasakojo O.Zlatkovaitė. – Tuomet tas vyrukas priėjo ir pasiūlė pasikalbėti lauke, o ten pagrasino ginklu."

Nerašytas vyrų garbės kodeksas į svetimas moteris žiūrėti draudžia. Užkalbinę merginą gatvėje ir sužinoję, kad ji turi vyrą ar draugą, osetinai jos atsiprašo.

"Žmonės labai draugiški, nuoširdūs ir vaišingi. Kartą po "Alanijos" laimėtų šalies čempionato rungtynių komandos vartininkas osetinas Dmitrijus Chomičius vienas sumokėjo už keliolikos žmonių vakarienę. Griežtai neleido mums susimokėti, nes mes, sakė, esame svečiai", – pasakojo O.Zlatkovaitė.

Prakalbus apie kalorijas, moteris nusijuokė: "Maistas beprotiškai skanus, o tai – blogai."

Prieš atvykdama į Vladikaukazą ji buvo įsitikinusi, kad kavinėse bus nehigieniška, nešvaru ir tai sumažins apetitą. Buvo kitaip.

"Nuostabiai skanūs kebabai, šašlykai, ypač avienos. Ten pirmą kartą valgiau įvairiausių gardžių storas picas primenančių pyragų su sūriu, daržovėmis, mėsa", – prisiminė Oksana.

Be to, Vladikaukaze bene dešimt kartų viskas pigiau nei Maskvoje, kur keliolika metų žaidė D.Šemberas. Kainos Osetijoje labai panašios kaip Lietuvoje, o vietos gaminiai neretai netgi pigesni.

Dar nesusižadėjo

Viena pardavėja, sužinojusi, kad Oksana Vladikaukaze pirmą kartą ir dar nematė kalnų, pasiūlė ją ten nuvežti sekmadienį, nedarbo dieną.

Apie 30 km nuo Vladikaukazo stūksantys kalnai lietuvei pasirodė labai įspūdingi. Kaip ir kelionė serpantinais.

"Jei tai būtų Europa, jie būtų smarkiai paliesti civilizacijos ir knibždėtų turistų, – neabejojo O.Zlatkovaitė. – O dabar žavi natūraliu grožiu."

Tiesa, didžioji dalis abipus Tereko upės Osetijos lygumoje išsidėsčiusio Vladikaukazo tarsi niekieno nepaliesta keliasdešimt metų. Šaligatvių plytelės juda, o po namų balkonais geriau nestovėti.

"Balkonai vos laikosi, pasvirę ir atrodo, kad tuoj tuoj nukris, – juokėsi Oksana. – Naktinis gyvenimas? Jo nėra. Po vakarienės kavinėje su Deividu grįždavome namo."

O gal po kurios nors vakarienės Deividas mylimajai Oksanai pasipiršo ir padovanojo sužadėtuvių žiedą?

"Ne, – šypsojosi O.Zlatkovaitė, o į klausimą, ar Vladikaukaze jai dažniau mylimasis rodė raudonąsias korteles, ar buvusi policininkė jam uždėdavo antrankius, nusikvatojo: – Raminkis... Viskas pas mus vyksta pagal taisykles."