„Mis Lietuva 2001“ bendrauja su garsiausiais pasaulio boksininkais, pietauja su benzino karaliais ir baiminasi savo emocijų

Oksana Semenišina, „Mis Lietuva 2001“, atsidūsta: „Kartais aš pavargstu nuo maksimalizmo ir nuo pačios savęs. Norėčiau išmokti mažiau galvoti ir pasikliauti ne tik protu.“
Ji išgarsėjo tapusi gražiausia šalies mergina, tačiau tolesnis Semenišinos kelias pasuko ne ta kryptimi, kurią dažnai renkasi titulus pelniusios gražuolės. Jokių podiumų ir televizinių šou. Oksana pasirinko visai kitus dalykus.

Nori būti pirma

25 metų mergina neseniai Maskvos valstybiniame Tarptautinių santykių institute raudonu diplomu ir aukso medaliu baigė magistrantūrą, tapo World Boxing Council (WBC Pasaulio bokso taryba) nare ir 2006 bei 2007 metų „Mis WBC“, dabar – Rusijos valstybinės tarnybos akademijos aspirantė prie Rusijos prezidento institucijos. Vieną dieną ji gali praleisti Katare, antrą Meksikoje, trečią – Didžiojoje Britanijoje: įteikti čempionų diržą, kalbėtis apie ekonominius resursus ar bendrauti su WBC prezidentu.
Dešimtukais vidurinę mokyklą baigusi O.Semenišina laisvai kalba angliškai, rusiškai, ukrainietiškai, ispaniškai, lenkiškai, mokosi prancūziškai, portugališkai ir arabiškai.
Tačiau ji vis dar neapsisprendžia, ar priimti vieno žinomo ir turtingo Maskvos verslininko pasiūlymą susituokti.
„Maskva – skubantis miestas, – paskubomis nusivilkusi paltą, nusiėmusi rusišką kailinę kepurę kalba Oksana. – Ten sustojusi minutei pasijuntu tarsi negyvenčiau.“
Ji nežino, kada sustos: gal po kelerių, gal – po trisdešimties metų. Dabar Oksana nepamena dienos, kai sėdėjo nieko neveikdama ir tik pasimėgaudama gėrė arbatą: „Gal tai buvo vasarą, kai baigiau mokslus?“
Maksimalizmas, pripažįsta, didžiausia jos yda: visur, kad ir ką darytų, ji nori būti pirma. Tačiau tiki, kad lazda turi du galus, ir nenori visko siekti bet kokia kaina, juolab skaudinti artimųjų.

Mato taikinius

Oksana dažnai šaudo iš mažo kalibro ginklų. Ir, neabejoja, yra labai kantri. Rudos akys blyksteli: „Būdama snaiperė jau matau taikinį, tiksliau, kelis, tačiau neatskleisiu, kas jie, nes gali pasprukti.“
Ne, boksas nebuvo jos taikinys. Purto galvą: vaikystėje netgi nepatiko. Tačiau viename oficialių renginių ji susipažino su WBC prezidentu, meksikiečiu Jose Sulaimanu: per susitikimą su studentais jam vertė į ispanų kalbą.
„O kaip elgėsi jis šalia tokios žavios vertėjos?“ – provokuoju, nors žinau Libane kilusio ir praeityje žinomo meksikiečių boksininko amžių.
„Jam sukaks 77 metai. Jose sėdi invalido vežimėlyje. Be galo mielas ir draugiškas žmogus. Mus sieja labai šilti santykiai, mane jis globoja kaip tėvas“, – paaiškina Oksana. Ji sako, kad J.Sulaimanui – bokso legendai, mėgstančiai prasagstytus ir ant kaklo didelio kryžiaus neslepiančius marškinius, galėtų paskambinti ir paprašyti pagalbos net viduryje nakties.

Susivienyti su priešais – menas

Kas bendro tarp tarptautinės ekonomikos studijų ir bokso? O.Semenišina nesikuklina: ji pirmoji Rusijoje studijavusi studentė, nuvykusi į šalių, eksportuojančių naftą, organizacijos (OPEC) būstinę. Ji taip pat bendrauja su pirmaisiais bokso pasaulio žmonėmis: „Tai – ne žiaurūs, vienas kitam galvas daužantys žmonės.“
– Bokse daug korupcijos, – provokuoju. – Kai reikia, krenta už pinigus ir profesionalai, ir mėgėjai.
– Filmuose viskas pernelyg išpūsta. Antra vertus, kokioje sporto šakoje nėra korupcijos? – retoriškai paklausia. – Boksas – garbingesnė kova nei dailusis čiuožimas ar šokiai, kur teisėjai daug labiau lemia rezultatą.
– Esi maksimalistė, nori būti lydere. O lyderiai ne itin skrupulingi, jie nustumia silpnuosius. Kaip diplomatiją suderini su savo charakteriu?
– Didelis menas savo tikslui panaudoti net priešus. Kiekviename žmoguje gali atrasti tai, kas naudinga.
Boksininkas kvietė į apartamentus
„Berniukai, jūs neteisūs“, – ištartų bokso vingrybių pramokusi Oksana konfliktuojantiems vyrams ir stengtųsi juos sutaikyti. Tačiau ji sutinka: moterims malonu, kai dėl jų kovojama.
Šyptelėjusi linkteli galva. Oksana norėtų, kad kada nors dėl jos kovotų du sunkiasvoriai boksininkai: „Bet tik garbingai. Kokie? Ne, jų pavardžių nesakysiu.“
Mike Tysonas, Nikolajus Valujevas, broliai Vladimiras bei Vitalijus Kličko, Olegas Maskajevas: O.Semenišina matė ir bendravo su daugeliu žinomų boksininkų.
Ji jų nebijo. Net ir grėsmingai atrodančių M.Tysono bei N.Valujevo. Oksana pasiūlo pažvelgti į 213 cm ūgio ir 150 kilogramų sveriančio Nikolajaus, geraširdžio žmogaus, akis! Ji girdėjo, kad daugelį garsių boksininkų namuose valdo žmonos.
Legendinis afroamerikietis boksininkas Shugaras Rayus Robinsonas, nusijuokusi prisimena pikantišką istoriją, kasdien į sporto klubą už parankių ateidavo su dviem įspūdingomis, kaskart skirtingomis baltaodėmis merginomis. Vieną dieną priėjo pažįstamas ir jo paklausė: „Ir kiek joms moki, kad jos ateina tavimi?“ Ray nuliūdo: „Nejau taip matyti?“
Pasiteiravus, koks žinomas boksininkas Oksaną kvietė nakčiai į savo apartamentus, gražuolė purto galvą: „Nesakysiu, nors toks atvejis buvo. Neleisčiau sau vienos nakties nuotykio. Net jei man jis labai patiktų. Negalėčiau atsipalaiduoti, nes vis galvočiau – o kas bus kitą dieną, o kam to reikia?“

Protas – laimės priešas

O.Semenišina prisipažįsta negalinti priimti labai svarbaus asmeninio sprendimo. Devynis mėnesius ji draugauja su žinomu 44 metų Rusijos verslininku. Jis piršosi, ji prašė laiko pagalvoti. Jo pavardės nesako: viešinimas būtų tarsi sutikimas.
„Per daug mąstyti moteriai negerai, – pareiškia Oksana. – Moteris neturi kamuoti savęs mintimis apie karjerą, tolimus profesinius planus. Ji turi būti žemiškesnė.“
„Aš turėjau savo planų, jis – savo, – paaiškina ji apie santykius su rusų verslininku. – Dabar tarsi atėjo laikas būti kartu arba ne.“
Ant jos kaklo – pagal individualų užsakymą pagamintas apvalus auksinis jos, zodiako Jaučio, ir jo, Avino, sąjungą simbolizuojantis medalionas.
Šįmet privačioje sodyboje kartu su draugais švęsti Naujieji metai buvo tarsi dar vienas neoficialus žingsnis arčiau vienas kito. Bet ji vis dar abejoja. Nors žino, kad daug mąstančios, tik protu pasikliaujančios moterys asmeniniame gyvenime dažnai lieka nelaimingos.

Tuoktis galima iš pagarbos

„Pinigai geriau nei vyro dovanotas absurdiškas, niekam nereikalingas daiktas“, – sako O.Semenišina, nesidrovinti savo kalėdinės dovanos. Draugas jai dovanojo pinigų. Tačiau gandonešiai gali likti ramūs: ji – neparsiduoda, o siekdama likti nepriklausoma gyvena ne su savo draugu. Už WBC, įvairiuose renginiuose uždirbtus pinigus O.Semenišina nuomojasi dviejų kambarių butą Maskvoje.
„Dėl to jis labai pyksta“, – paaiškina Oksana.
Žodžio „tusintis“ nėra jos leksikone. Net ir draugė, vasarą atvykusi į Maskvą, viena vaikščiojo po muziejus, o Oksana rengėsi diplominiam darbui.
Jos pomėgis – ne tik šaudyti, bet ir jodinėti. Keliaudama stengiasi nardyti – turi tarptautinę nardytojos licenziją. Bet mieliau mokosi portugališkai, prancūziškai, skaito apie ekonomiką, parengia kalbą apie tarptautinį terorizmą, žiūri Wongo Kar-Way ir Kim Ki-Duko filmus.
Pozuoti apsinuoginusiai vienam vyrų žurnalui nusprendė po beveik dviejų metų mąstymo: „Esu jau ne aštuoniolikmetė. Galbūt tuo nudžiuginau kelis vyrus.“

Techninis nokautas

Kartais ji nori, bet negali pasiduoti emocijoms. Oksana jau netiki akla meile ir ant balto žirgo atjosiančiu riteriu: „Pamilti ir tuoktis galima ir iš pagarbos. Taip, aš bijau emocijų, bijau savo antrojo „aš“.
Prisipažįsta – ji bijo įsimylėti. Tegul kada nors ir liks viena: tuomet augins škotišką terjerą ir pavadins tik jai vienai kažką sakančiu vardu.
180 cm ūgio tituluota gražuolė pernelyg nemėgsta svajoti. Neslepia, kad kartą viena svajonė sudužo į šipulius: „Kas rytą atsikeldavau, gyvendavau šia svajone ir skriedavau tarsi ant sparnų.“
Pokalbio metu Oksana sutriko tik vieną kartą, paklausta, kas yra techninis nokautas. Tačiau tai truko tik akimirksnį. Po to šyptelėjo ir diplomatiškai išsisuko: „Nejau jūs to nežinote?!“