Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka, jau beveik 10 metų tyrinėjantis į pragaištingą "nusikaltimo–narkotikų–kalėjimo" trikampį patekusių žmonių kalbėseną, sudarė kriminalinio pasaulio žodyną.

Bendravo su nusikaltėliais

Rinkdamas medžiagą "Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynui" daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir narkotikų platintojų draugijoje.

Medžiaga rinkta 2004–2010 m. daugiausia iš sakytinės kalbos, tiesiogiai bendraujant su nuteistaisiais, kalėjimo ir pataisos namų prižiūrėtojais, narkomanais, kišenvagiais ir žmonėmis iš kriminalinio pasaulio. Dalis kalėjimo žargono buvo tikslinama susirašinėjant laiškais su nuteistaisiais iš Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Žodyną sudaro kalėjimo, kriminalinio (kišenvagių ir kt.) ir narkomanų žargono žodžiai bei frazeologizmai. Jame aprašyta daugiau kaip 1200 žodžių ir 250 frazeologizmų. Žodyne gausu pavyzdžių, kurie iliustruoja žodžių reikšmes ir vartoseną. Žodynas skirtas kalbininkams, vertėjams, lietuvių leksikologiją studijuojantiems studentams ir visiems, besidomintiems slengu, socialine dialektologija, subkultūrų kalba.

Žargoną "konservuoja" situacija

Kalėjimo, kriminalinis ir narkomanų žargonas iš visų socialinių dialektų išsiskiria gausumu ir savitumu. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kalėjimo ir pataisos namų bendruomenė, ko gero, labiausiai atribota nuo likusios visuomenės, sudaro savitą subkultūrą: čia galioja savi nerašyti įstatymai, vertybių sistema (Netikėk, neprašyk, nebijok – tu tai turi suprasti...), išvaizdos etalonas, tam tikra klasinė hierarchija su savu "prezidentu", "parlamentu" ir "liaudimi". Tad natūralu, kad ir to "pasaulio" kalba, kalėjimo žargonas, gyvena savo tarsi atsietą gyvenimą.

Žodyno sudarytojų teigimu, kalėjimo žargonas ir tradicijos "visu gražumu perimtos iš "plačiosios tėvynės", t. y. 1922–1991 m. gyvavusios Sovietų Sąjungos laikų, nes dėl dažno kalinių pervežimo (etapų) visoje SSRS buvo išplitęs ir nusistovėjęs tam tikras rusiškas šios subkultūros kalbos standartas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šios subkultūros sistema tapo jau autonomiškesnė ir pradėjo kisti tik jai savitu būdu, kai kurios skolintos žargonybės įgavo reikšmių, kurių nėra dabartiniame rusų kalbos kalėjimo ar kriminaliniame žargone.

Perima ir visuomenė

Kalėjimas ir kriminalinis pasaulis – tai kaip brolis ir sesuo, tik vienas jų yra laisvėje. Taip ir kriminalinio žargono pamatas didžiąja dalimi yra išsigryninęs už grotų.

Profesionalus nusikaltėlis (pavyzdžiui, ščipakas), atsėdėjęs laisvės atėmimo bausmę, išėjęs į laisvę ir toliau tebepriklauso nusikalstamam pasauliui, tęsia savo profesionalią ir organizuotą nusikalstamą veiklą – taip kalėjimo leksika ir "įstatymai", supratimai (paniatijos) atsiduria laisvėje, pereina į šnekamąją kalbą, tokie žodžiai (bezpridielas ir pan.) kaip madingi pasigriebiami skambiai antraštei ar kriminalinės kronikos reportažams.

Specialistų teigimu, po kurio laiko savitai adaptavęsi šie žodžiai gali pereiti į bendrąjį žargoną.