Radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Marius Šmitas, praleidęs tris mėnesius Vietname, savo nuomonės nepakeitė: protingas diktatorius geriau už kvailą demokratiją.
Praturtėję žvejai
Vietnamo sunkmetis nepalietė. Kartais atrodo, kad neseniai plačiai sienas turistams atvėrusi Pietryčių Azijos valstybė net nespėja susitvarkyti su turistų srautu.
"Kai kurie vietnamiečiai net nežino, ką daryti su plūstelėjusiais pinigais", – saulėje įdegusiame ir vėjo nugairintame M.Šmito veide šviečia šypsena.
Ilgą laiką jis gyveno Mui Ne. Buvusio žvejų kaimelio vietoje prie Pietų Kinijos jūros. Ten nebuvo mokyklos, daugiau nei pusė vietos gyventojų nemoka skaityti ir rašyti. O dabar ten dygsta naujausi viešbučiai, barai, restoranai. Todėl nenuostabu, kad dauguma buvusių žvejų netikėtai praturtėjo.
Ant kopų kyla viešbučiai
Nuo Nha Trang tarptautinio oro uosto iki miesto nutiestas puikus asfaltuotas kelias apsodintais želdiniais. Jie veda į miestą, vadinamą nardytojų rojumi, kuriame vanduo skaidrus it krištolas, nuostabi pakrantė, o Nidos Parnidžio kopa, palyginti su Nha Trang kopomis, atrodo kaip mažas kauburėlis.
"Milžiniškos kopos viduryje vienas po kito dygsta prabangūs, panašūs į "Diamond Bay", viešbučiai, įrenginėjami "deimantiniai" golfo aikštynai. Nha Trang daug statybų, judėjimo, turistų. Ypač iš Rusijos, Skandinavijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos. Kainos šoktelėjo, tačiau sąlyginiai dar pigu, ypač ne prabangių viešbučių rajone", – Marius juokiasi pastebėjęs, kad maskviečiai ten nesideri, o skandinavai, nors jiems ir itin pigu, kovoja dėl kiekvieno dolerio.
Mui Ne kaimelyje gyvenęs M.Šmitas jau ne pirmą kartą nusprendė niūrų rudenį ir žiemą praleisti šiltuose kraštuose.
Jėgos aitvarus mėgstantis vyras dirbo ekstremalaus sporto mokykloje ir mokė turistus: "Uždirbau mažiau nei Lietuvoje, tačiau Vietname daug mažiau ir išlaidų. Čia – kitos vertybės. Be to, praleidžiu laiką ten, kur geidžia siela."
Komunistinė propaganda
"Penkmečio planus atliksime per trejus metus! Tegyvuoja komunistų partija! Šlovė..." – dideliuose, ne turistiniuose, miestuose kiekvieną rytą, 6 valandą ir vakare, 17.30 val., po pusvalandį per gatvėje įrengtus garsiakalbius skamba komunistinė propaganda, gatvėse daug pionierių su raudonais kaklaraiščiais.
Vietiniai šypsosi, o turistinėse vietose dauguma vietinio jaunimo juokiasi iš šios propagandos.
Ne itin religingi (priešingai nei Tailando, Laoso, Kambodžos gyventojai) vietnamiečiai – ramūs, neskubantys, tačiau darbštūs ir, kaip pastebi dauguma Vietname investuojančių svetimšalių verslininkų, kruopštesni už kinus.
"Geriau protingas diktatorius nei kvaila demokratija, kuri leidžia, kad vyktų daugybė spekuliacijų", – po gyvenimo Vietname savo žodžių neišsižada M.Šmitas.
Saugokitės džiovinamų ryžių!
"Prakaitas bėgo tik dėl karščio. Aačiau adrenalino dozė buvo gera", – aštriausius pojūčius Marius patyrė ne slysdamas vandeniu su jėgos aitvaru, bet važinėdamas motoroleriu didmiesčių gatvėmis.
Kas didesnis – to pirmesnis, kas garsiau signalizuoja – to pirmenybė. Tokia nerašyta Vietnamo gatvių taisyklė. Atgal motorolerių vairuotojai beveik nesigręžioja. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, niekas nė nemano sustoti.
Kai kuriuos vietnamietiškus vairavimo ypatumus pastebi "Honda" motorolerį (tokiais važinėja dauguma vietinių gyventojų) nuomavęsis Marius. Municipaliniuose keliuose motoroleriams pažymėta speciali eismo juosta.
"Kai už 20 centimetrų važiuoja autobusas ir dar įspūdingai signalizuoja, atrodo, kad galva nulėks su šalmu", – juokiasi M.Šmitas. Jis prisiminė, kad kartą matė, kaip iš pirmos eilės garsiai signalizavęs ir net nežvilgtelėjęs motorolerio vairuotojas suko į kitą eismo juostą ir rėžėsi į kitą motorolerį, perkirsdamas jį pusiau.
"Tačiau didžiausias "ekstrymas", kai aplenkęs posūkyje autobusą staiga prieš akis pamatydavau: ant įkaitusio asfalto vietnamietės džiovina ryžius..." – juokėsi M.Šmitas.
Vagystės ypatumai
Motoroleris stovėjo, bet ne savo vietoje. Po nakties jis buvo pastumtas šiek tiek į šalį. Pradėjęs važiuoti Mariaus draugas pajuto, kad kažkas ne taip.
"Atidžiau apsižiūrėjęs jis suprato, kad naktį jo motorolerį kažkas išardė ir vėl surinko iš senų dalių, – šyptelėjo M.Šmitas. – Mes juokais jam pavydėjome gražiai šviečiančios lemputės. Ji buvo pakeista senesne ir aplūžusia."
Taip, kai kuriose vietose reikia saugotis vagių. Įprasti prie taksistų bei motorolerių vairuotojų tarsi mantra kartojamų trijų žodžių: "motobaik", "marihuana", "bum-bum".
Saigone yra daug viešnamių ir amerikiečių palikimo: nuostabaus grožio moterų migdolinėmis akimis ir putliomis lūpomis.
Kvepiančių gražuolių spąstai
Kartais "bum-bum" reikia saugotis. Trumpam atvykstantys turistai neretai praryja čia naudojamą "masalą". Tuo M.Šmitui pasiguodė ir vienas izraelietis.
Bare šiek tiek padauginusį alkoholio vyrą "pakabino" saldi it mango gražuolė. Ji, kaip ir visos šį "verslo planą" vystančios gražuolės, pasikvietė važiuoti pas save į viešbutį. Žydas turėjo užsimokėti už kambario numerį.
"Brangusis, iš pradžių nusimaudyk", – apgirtusiam vyrui kambaryje švelniai suokė mergina migdolinėmis akimis ir ilgais, juodais kvepiančiais plaukais.
O vonios kambaryje žydas patyrė šoką: ten vietnamietiškai pradėjo klykti pusnuogė, apvytusios odos, su mėlynėmis paakiuose ir itin neišvaizdi storulė.
Išbėgęs iš vonios vyrukas nerado nei kvepiančios gražuolės, nei pinigų.
Pabrango, bet vis dar pigu
Turistinių viešbučių zonoje kainos panašios kaip Vilniuje. Tačiau ten, kur įrengti svečių namai, kur gyvena vietiniai, – daug pigiau. Todėl vienur itin sočiai ir skaniai galima pavalgyti už 50, kitoje – už 10 litų.
Didelė lėkštė dvigeldžių moliuskų kainuoja apie 2,5–7 litus. Grilyje kepta jūros žuvis kainuoja 7–8, didelė porcija kalmarų – 4–8 litus.
Puslitrinis butelis vietinio alaus kainuoja 1,3 lito, Singapūro bei Laoso alus – 2,5 Lt. 1,5 l butelis vandens kainuoja 1,3 lito, arbata – 80 centų.
Motorolerio nuoma mėnesiui per sezono piką kainuoja nuo 180 iki 380 litų. Patogu ir pigu Vietname keliauti autobusais. Už 270 kilometrų kelionę autobusu M.Šmitas mokėjo 15 litų. Pigu skristi su "Air Asia", tačiau į bilieto kainą neįskaičiuojamas bagažas.
Galima rasti itin kuklių viešbutukų, kur para kainuoja 10 Lt, svečių namų su masyviomis medinėmis lovomis ir tualetu už 25-30 Lt ir svečių namų su vaizdu į jūra, už parą kainuojančių 50 Lt. Ir tą sumą gali dalytis su ar net keturi žmonės.
Didelį, erdvų namą keturioms šeimoms netoli jūros galima išsinuomoti mėnesiui už 1500 litų.
Naujausi komentarai