Lietuvos rusų dramos teatre gruodžio 5 ir 6 d. vyks miuziklo vaikams "Miegančioji gražuolė" premjera. Naujam gyvenimui ją prikels režisierė Erika Stankevičiūtė.
Šlovę atnešė pasakos
Charlesis Perrault gimė 1628-aisiais. Ar galėjo tuo metu garsus poetas, akademikas pagalvoti, kad jo vardas taps nemirtingas ne dėl ilgų poemų, iškilmingų odžių ir mokslo traktatų, o dėl plonytės knygelės lengvabūdišku pavadinimu "Motulės Žąsies pasakos". Viskas pasimirš, o ji liks gyventi per amžius. Nes jos personažai – ir Raudonkepuraitė, ir Pelenė, ir Berniukas Nykštukas, ir Batuotas Katinas – taps visų vaikų draugais.
Pasakos "Miegančioji gražuolė" ištakos – Viduramžiai. Ją sekdavo įvairiai: tai ji baigdavosi Gražuolės pabudimu ir vestuvėmis, tai (kaip viename pirmųjų variantų) Miegančiąją miško namelyje rasdavo netoli medžiojantis Karalius.
Ch.Pero pasakos pavadinimas ne "Miegančioji gražuolė", o "Miegančio miško gražuolė", ir jai atsibudus vyksta gana ilgas tęsinys, kai gražuolę vedusio princo pamotė pasirodo esanti žmogėdra ir siekia pasmaguriauti kepsneliais iš Gražuolės vaikų. Bet Princas laiku grįžta namo, ir viskas baigiasi laimingai.
Nauja istorijos versija
Letargo miegu užmigusios amžinai jaunos mergelės, laukiančios savo mylimojo, įvaizdis buvo toks patrauklus, kad ėmė keliauti iš pasakos į pasaką. Tereikia prisiminti "Snieguolę ir septynis nykštukus", V.Žukovskio "Miegančią caraitę", A.Puškino "Pasaką apie mirusią caraitę ir septynis karžygius", taip pat grupės "Nautilus" dainą "Polinos rytas" ir daugelį kitų.
Režisierė Erika Stankevičiūtė siūlo savąją šios pasakos versiją. Karalystei gresia pavojus ir išgelbėti ją nuo piktosios burtininkės Musmirės tegali Karaliaus dukters gimimas. Princesę Rožę ir kilmingą Princą auklėja du burtininkai, kurie ir kovoja su Musmire. O Princas pamilsta Princesę kiek anksčiau, nei išsipildo Musmirės prakeiksmas, ir Rožė, įsidūrusi pirštą verpste, užmiega. Bet tik tam laikui, kurio Princui prireiks nugalėti piktajai Burtininkei.
Papuoš muzika ir šokiais
Spektaklyje skamba daug dainų. Eiles joms parašė Henrikas Savickas, o į rusų kalbą vertė Jurijus Ščiuckis, muzika – Giedriaus Misiūno. Šokius sukūrė jauna choreografė Rūta Butkutė, scenografiją ir kostiumus – Anželika Šulcaitė.
Princesę vaidins Vera Stasenia ir Julija Krutko, o Princą Kristupą – Valentinas Novopolskas ir Valentinas Krulikovskas. Su Rusų dramos teatro aktoriais miuzikle šoks ir dainuos jaunieji Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai.
Naujausi komentarai