Vilniaus mažasis teatras į Kauną atveža savo vizitine kortele tapusį Rimo Tumino spektaklį "Madagaskaras".
Kas: "Madagaskaras".
Kada: lapkričio 25 d. 18 val.
Kur: Kauno "Girstučio" kultūros centre.
Graudžiai komiškas spektaklis apie lietuvių tautos didžiuosius svajotojus pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę pristato Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą.
Dramai apie lietuviškas utopijas M.Ivaškevičius, paskatintas režisieriaus, atrado unikalią ir nelegendinę asmenybę – Kazį Pakštą. Visoje XX a. Lietuvos istorijoje turbūt nerastume kito tokio žmogaus, kuris būtų turėjęs tiek kultūrinių, geopolitinių ir visuomeninių idėjų ir tiek drąsių projektų bei užmojų. Geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas K.Pakštas (1893–1960), nujausdamas Lietuvos likimą, sumanė perkelti savo šalį į kurią nors Afrikos šalį ir sukurti ten "atsarginę" tėvynę.
R.Tuminas buvo itin atsargus, rinkdamasis spektaklio žanrą – siekė, kad komiškas situacijas lydintis juokas, kaip ir dėmesys autentiškoms detalėms, nenustelbtų minties apie utopijų kūrėjų dvasios tyrumą ir neišvengiamą jų vienatvę, neužgožtų nostalgiškos nuotaikos.
Jei pirmojoje "Madagaskaro" dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama K.Pakštui ir jo idėjai "sutelkti lietuvius masinėn emigracijon" į Afriką, antroji labiau priklauso Salei, kurios prototipas – jautrioji Salomėja Nėris, jos dramatiškam likimui. Antrojoje dalyje taip pat ataidi "Lituanicos" katastrofa, karas, okupacija. "Aktoriams sakiau, kad antrą dalį jie turi vaidinti lyg pasaką. Lyg "Eglę žalčių karalienę". Žaisti gyvenimą, puikiai žinant, kad jis baigiasi, kad jis nepavyko, bet žaisti iki galo. Skubėti gyventi, kaip rašė Salomėja", – sakė R.Tuminas.
Naujausi komentarai