Kauno dramos teatras naująjį sezoną pradės nuo lietuvių literatūros klasiko Antano Škėmos "Baltosios drobulės" pastatymo.

Duetas: režisierius J.Jurašas ir šįkart dirba sykiu su romano sceninės adaptacijos autore Aušra Marija Sluckaite.

A.Škėmos romanas „Balta drobulė” – daugeliui puikiai pažįstamas, bet Lietuvos teatro scenos iki šiol nepasiekęs veikalas. Veikiausiai dėl to galima kaltinti teatrinei kalbai sunkiai pasiduodančią sudėtingą „Baltos drobulės” struktūrą: vyrauja fragmentiškas pasakojimas, nėra aiškios įvykių chronologijos, o personažų paveikslai pažerti tik nuotrupomis.

Režisierius Jonas Jurašas pirmasis ryžtasi šių kliūčių nepabūgti. Kauno valstybiniame dramos teatre sėkmingai pastatęs Jeano Anouilh „Antigonę Sibire” bei Sofi Oksanen „Apsivalymą“, režisierius imasi „Baltos drobulės“ – veikalo, kuris taip pat liečia mūsų skaudžias istorines patirtis, analizuoja sudėtingą žmogaus dabartį ir ieško kelio ateitin.

Tik šįkart žiūrovai kviečiami pasinerti į triukšmu, galimybėmis ir spindesiu alsuojantį Niujorką – emigrantų meką, svajonių ir vilties miestą.

"87-asis numeris leidžiasi liftu. Up and down. Keliauja savo suaižėjusiais prisiminimais – tarpukario Kaunas, Aukštoji Panemunė, Vilnius. 87-asis – poetas Antanas Garšva, neturėdamas galimybės pasišvęsti vien savo kūrybai ir siekti sielos nemirtingumo, priverstas dirbti sizifišką liftininko darbą didžiausiame New York viešbutyje. Jo suskaldytos sąmonės neapleidžia gimtųjų namų ilgesys, o protarpiais šmėsčioja kadaise mylėtų moterų atvaizdai. A.Garšva atsisako meilės, nutraukia žmogiškus ryšius, lieka vienišas lifto narve ir vis dėlto nuolat gyvena vilties išsipildymo troškime.

Tarp meilės ir praradimo, kūrybinės laisvės ir kančios besiblaškantis spektaklio herojus – betarpiškas mūsų chaotiškų laikų kenčiančio žmogaus asmenybės piešinys. A.Garšva, milžiniškos mašinos straigtelis, beatodairiškai ieško savęs įprasminimo. Atsisakęs visų iliuzijų, pasilieka tik savo poeziją. Kūrybinis svaigulys ir desperatiškos pastangos atrasti tiesą atneša tik kančią.

Atkaklus, beveik fanatiškas tobulumo siekis kūryboje dažniausiai ribojasi su beprotybės slenksčiu. Tai liudija ir šiame kūrinyje pasirodantys didieji rašytojai: Friedrichas Nitzsche, Edgaras Poe, Ezra Poundas, Franzas Kafka, Emily Dickinson...” – teigia sovietmečiu dėl politinių priežasčių emigranto dalią patyręs spektaklio režisierius J.Jurašas.

Svetur atsidūrusio A.Škėmos ir jo prototipo A.Garšvos dvilypė savijauta, jo abejonės, blaškymasis tarp troškimo ir negalėjimo grįžti į savo namus, tarp netikėjimo ir noro tikėti, tarp absurdo suvokimo ir prasmės ieškojimo artima pačiam J.Jurašui.

Spektaklis “Balta drobulė” taip pat žymi ypatingą Kauno valstybinio dramos teatro momentą – Didžiosios scenos atidarymą po kelerius metus trukusios rekontrukcijos.

Būtent šioje erdvėje sovietmečiu gimė iškiliausi Lietuvos teatro istorijos spektakliai, žymėję ištisą teatro ir lietuvių tautos epochą. Kazio Sajos „Mamutų medžioklė“, Juozo Glinskio „Grasos namai“, Juozo Grušo „Barbora Radvilaitė“ – tai vyresnei kartai giliai atmintyje įsirėžę J.Jurašo spektakliai. Tad simboliška, kad būtent šis režisierius imasi lemtingos jam ir visai tautai teatro scenos atvėrimo.

Kas? Premjera "Baltoji drobulė".

Kur? Kauno valstybinio dramos teatro Didžiojoje scenoje.

Kada? Spalio 12, 13, 17 ir 18 d.