Keli kompiuteriai, du televizoriai, skaičiavimo mašinėlė, rašiklis, telefonas. Taip atrodo įprastai šešėlyje esančios profesijos atstovo darbo kabinetas. Tokiame jau šešerius metus lažybų tarpininku dirba 31-ų Giedrius Brazaitis.

Kaip viskas vyksta?

"Specialių mokslų, norint tapti lažybų tarpininku, nėra, – šyptelėjo Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) sporto technologijas (tuomet – trenerio specialybė) ir sporto fiziologijos magistrantūrą baigęs pirmosios Lietuvos lažybų bendrovės "Top Sport" lažybų tarpininkas G.Brazaitis. – Norint juo tapti, nepakanka domėtis vien sportu. Reikia mokėti greitai skaičiuoti, analizuoti."

Šios profesijos žmonės įprastai būna šešėlyje, o pačius geriausius stengiasi persivilioti konkurentai. Lažybų tarpininkų darbas – ne tik koeficientų sudarymas ir pasiūla. Reikia nuolat gilintis į įvairias sporto šakas, domėtis komandomis, žaidėjais, sekti jų fizinę formą, reaguoti į traumas, analizuoti varžybas.

Kaip viskas vyksta, kol žmonės kompiuterio ekrane arba lažybų bendrovėje pamato pasiūlą su koeficientais?

"Iš pradžių apskaičiuojama procentais, kokia komandų tikimybė laimėti. Po to pagal specialią formulę paskelbiamas koeficientas, kurį lyginame su bendrovių konkurenčių, – aiškino patyręs lažybų tarpininkas G.Brazaitis. – Kai klientai pradeda statyti pinigus, įvertindami įvairius rizikos veiksnius, koeficientus koreguojame, nuolat stebėdami kiekvieną pasikeitimą."

Klaida – užmirštas kablelis

Lietuvių lažybų kontoros neretai paskelbia, dažniausiai krepšinyje, savo pasiūlas, bet atsižvelgiama ir į garsių, patyrusių tarptautinių lažybų bendrovių jau paskelbtus koeficientus.

Kas yra geras ar blogas lažybų tarpininkas? Giedrius gūžtelėjo pečiais: tai priklauso nuo kompetencijos, žinių, patirties, atsakingumo.

"Mes nesivaržome tarpusavyje dėl pelno, nors kartais skaičiuojame, kuris uždirbo daugiausia", – šyptelėjo pašnekovas, bet skaičių neatskleidė.

Itin svarbu nedaryti klaidų. Darbą palengvina kompiuterinės programos, specialios formulės, bet lažybų tarpininkai – irgi žmonės, jie irgi klysta.

"Yra buvę, kad vietoj koeficiento 1,18 esu parašęs 18 ar vietoj 2,5 – 25. Į tas klaidas akimirksniu sureaguodavo pasiūlas stebintys patyrę lošėjai, – G.Brazaitis prisipažino spėjęs pralaimėti 1000 litų, nors klaidas kaipmat pataisydavo. – Dabar reglamentuose jau įtrauktas veiksnys – žmogaus klaida, todėl nuolatiniai lošėjai mums praneša apie jas."

Šimtaprocentinis laimėjimas

Yra lošėjų, sugebančių įveikti lošimo bendroves. Jie vienu metu stato už vienos komandos pergalę vienoje bendrovėje ir už tai, kad antroji komanda nepralaimės, kitoje.

"Tai – vadinamosios šakutės", – G.Brazaitis neslėpė, kad tokiu atveju laimėjimas yra šimtaprocentinis.

Kruopščiai apskaičiavę skirtingus įvairiose bendrovėse siūlomus koeficientus, vienoje lošėjai stato už vienos komandos pergalę. Laimėjimas, pavyzdžiui, – 6 proc. Kitoje bendrovėje statoma, kad laimės arba sužais lygiosiomis antroji komanda. Tuomet laimėjimas būna apie 2 proc.

Tokiais atvejais lošėjai turi atsidarę daug sąskaitų įvairiose pasaulio lažybų bendrovėse, turi bendrininkų įvairiose šalyse. Dažniausiai statoma už žemesnių lygų ir ne tokias svarbias rungtynes, norint laimėti itin brangias minutes.

"Tai – milžiniškas darbas. Reikia turėti kompiuterines programas, sekti įvairių bendrovių koeficientus esamuoju laiku, kurie greitai kinta, spėti greitai viską apskaičiuoti, – teigė pašnekovas. – Beje, turime ir tokių klientų juoduosius sąrašus, atidžiai sekame visus statymus."

Įtartini statymai

G.Brazaitis patvirtino, kad pasaulyje lošimų versle korupcija vis dar egzistuoja. Dažniausiai įtarimų kyla dėl kai kurių futbolo, taip pat teniso, kartais – krepšinio rezultatų.

"Įtarimai dėl sutartų rungtynių ar rezultatų kyla įvairiose, ypač populiariausiose, sporto šakose", – neslėpė lažybų tarpininkas.

Bene daugiausia gandų dėl įvairių susitarimų buvo kilę Graikijoje, Turkijoje, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse.

"Tiesa, gandų apie Argentinos ir Brazilijos stipriausią futbolo lygą beveik negirdėjau. Graikijoje, Turkijoje buvo keistų rezultatų ir pagrindinėse lygose, – pripažino G.Brazaitis. – Beje, anksčiau neretai būdavo įtartinų statymų Šveicarijos, Belgijos antroje ar net trečioje futbolo lygoje."

Įtarimų kyla, kai už kokį nors autsaiderį arba pastebimai silpnesnį sportininką vienu metu įvairiose bendrovėse pastatomos įvairios, tiesa, ne itin didelės, maždaug po 200–300 litų, sumos.

Honkongo biržos ir Panevėžys?

G.Brazaitis patvirtino gandus, kad dažniausiai nešvarūs statymai vyksta nelegaliose lažybų bendrovėse Azijoje ir Honkongo biržose, kur leidžiama statyti itin solidžias pinigų sumas.

"Taip, tai vyksta ir būtent ten statomos didelės sumos, paliekančios atgarsį ir oficialiose lažybų bendrovėse", – pripažino pašnekovas.

Sklido gandai, kad Azijoje buvo statoma už triuškinamus Panevėžio "Ekrano" pralaimėjimus UEFA Europos lygos atsakomosiose rungtynėse Tel Avivo "Hapoel" (2011 m. rugpjūtį panevėžiečiai pralaimėjo rezultatu 0:4) ir Norvegijos "Valerengos" (2007 m. rugpjūtį panevėžiečiai pralaimėjo rezultatu 0:6) komandoms.

"Lietuvos krepšinyje vienas labiausiai nuskambėjusių atvejų – kai Palangos "Naglis" rezultatu 66:103 pralaimėjo LKL rungtynes Kauno "Žalgiriui", – apie plačiai nuskambėjusį įvykį kalbėjo G.Brazaitis.

Manoma, kad palangiškiai, kauniečiams nė neįtariant, specialiai nesistengė kovoti iš visų jėgų, nes, kaip spėjama, kai kurie "Naglio" žaidėjai ir jų artimieji lažybų bendrovėse aktyviai statė dideles sumas už Palangos ekipos pralaimėjimą didesniu nei 30 taškų skirtumu.

Ne išimtis – ir kaimynai

O daug diskusijų sukėlęs lietuvių krepšinio rinktinės pralaimėjimas Nigerijai olimpinės atrankos rungtynėse Venesueloje?

"Jokių įrodymų nėra, nors ir mums skambino daug pasipiktinusių klientų, – Giedrius teigė, kad daugelis statė už Lietuvos rinktinės pergalę. – Vis dėlto įtartinų statymų nebuvo. O mums jau kelia įtarimą, jei statoma dviejų trijų tūkstančių litų suma, nebent tai aukščiausio lygio rungtynės, olimpiada, pasaulio, Europos čempionatai."

Lietuvos, kaip ir kaimynės Latvijos ar Estijos, daugelio futbolo rezultatų spėti neleidžiama arba siūloma jungti su kitais.

"Europoje prastai nuskambėjo ir Estijos (Narvos "Trans" – red. past.), Latvijos (Daugpilio "Dinaburg" – red. past.) komandos, sklinda įvairių kalbų apie kai kurias rusų tenisininko Nikolajaus Davidenkos varžybas aikštyne, – kaimynus minėjo G.Brazaitis. – Turime duomenų bazę, į kurią įtraukiamos įtarimų sukėlusios komandos, sportininkai, netikėti rezultatai."

Profesionalūs statytojai

Kaip reaguoti į kai kuriuos pasaulyje atsiradusius interneto portalus, besiskelbiančius, kad jie žino, už ką statyti, ir jų prognozės teisingos bent 80 proc.?

"Man atrodo, kad tai – smegenų pudravimas", – įsitikinęs vienas geriausių Lietuvos lažybų tarpininkų.

G.Brazaitis labiau linkęs manyti, kad yra žmonių, kurie turi kompiuterines programas, seka kiekvieną įvykį, žaidėjo formą, ir statyti lažybų bendrovėse jiems yra pragyvenimo šaltinis.

Jie dažnai stengiasi aplenkti lažybų tarpininkus, kai per varžybas pelnomas įvartis, patiriama trauma ar dar kas nors įvyksta. Tiesa, dabar jau yra programos, kurios automatiškai išjungia galimybę spėti, kai pelnomas įvartis, ir įsijungia pakeitus koeficientą.

"Kai kuriuos klientus jau pažįstu iš balsų, vardų, – neslėpė lažybų tarpininkas, kasdien dirbantis bent po aštuonias valandas. – Yra žmonių, kurie dirba 12 valandų, prižiūri rezultatus naktį, ypač kai vyksta varžybos Azijoje ar Pietų Amerikoje."

Laimėjimą nulėmė neatidumas

Labiausiai futbolą mėgstantis vyras lažybų bendrovėse stato simboliškai, tik dėl azarto, ypač išvykęs į užsienį. Už ką? Dažniausiai renkasi tenisą. Stato sukombinuodamas į vieną penkis šešis rezultatus.

Jis nesilanko lošimo namuose, nesinaudoja lošimo automatais ir nėra itin azartiškas.

"Po darbo žaidžiu mėgėjų futbolo lygoje, bėgioju, plaukioju", – taip G.Brazaitis, anksčiau užsiiminėjęs lengvąja atletika, pabėga nuo galvoje nuolat besisukančių skaičiukų ir koeficientų.

Paklaustas, kiek įtakos turi intuicija, G.Brazaitis jos nepaneigė.

"Manau, kad 60 proc. laimėjimo sudaro kruopšti analizė ir apie 40 proc. – intuicija", – dalijosi mintimis pašnekovas.

Jis atsimena ne vieną kuriozą. Kartą vienas klientas norėjo 100 litų pastatyti už komandos favoritės pergalę, kurios koeficientas buvo 1,3. Suklydęs pastatė už autsaiderę, kurios pergalė buvo vertinama tik 1:9. Grįžęs namo ir sužinojęs, kad suklydo, žmogus skambino į lažybų bendrovę ir prašė pakeisti jo spėjimą.

"Deja, to padaryti negalėjome, nes buvo praėję pernelyg daug laiko, – patikino G.Brazaitis ir šyptelėjo, – bet įvyko sensacija – rungtynes laimėjo silpnesnė komanda, o laimingas vyras džiaugėsi dėl savo klaidos, nes statyta suma padidėjo devynis kartus."