Minėtoji katedra buvo pastatyta tarp 1468 ir 1525 metų. Miuncheno katedra – vietinių vadinama Frauenkirche – yra didžiausia mieste.

O vienas įdomiausių šios katedros simbolių –  vadinamasis velnio pėdsakas (vok. – „Der Teufelstritt“).

Pasak legendos, 1468 m. architektas Jorgas fon Halspachas ieškojo pinigų naujos katedros statybai Miunchene ir sudarė sandorį su velniu.

Šis esą pažadėjo parūpinti lėšas didžiulio pastato statyboms su sąlyga, kad jame bus tamsu, o tai reiškia, kad pastatas bus be langų, pro kuriuos galėtų patekti šviesa.

Kai statinys buvo baigtas, J. fon Halspachas nusivedė nelabąjį į vidų apžiūrėti jo darbo ir parodyti, kad neva ištesėjo savo pažadą. Nors viduje buvo šviesu, langų nesimatė, tad velnias nudžiugo.

Tačiau žengęs dar vieną žingsnį jis pamatė, kad kolonos užstoja langus, pro kuriuos skverbiasi šviesa. Įniršęs, kad buvo apgautas, šėtonas trenkė koja į grindis, amžiams palikdamas juodą savo pėdsaką.

Šį pėdsaką su pasididžiavimu iki šiol smalsuoliams rodo tiek Frauenkirchės darbuotojai, tiek gidai. Vis dėlto tai – tik legenda ir ji istorikams bei architektams kelia tam tikrų klausimų.

Visų pirma, bažnyčios gale yra milžiniškas langas, kurio kolonos neužstoja. Tačiau nuo 1620 iki 1858 metų jį dengė didžiulis altorius. Tad esą tikėtina, kad legenda galėjo kilti būtent tuo laikotarpiu.

Antras klausimas, keliantis abejonių, tai pats neva velnio pėdsakas. Jis yra grindų plytelėje, kuri nesutampa su kitomis, esančiomis aplink ją.

Katedra per šimtmečius buvo kelis kartus restauruota. Viena tokių restauracijų vyko po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo sugriuvęs jos stogas. Restauracijos darbai baigti 1994 m.

Bažnyčios sargas esą prisipažino, kad dabar matomas pėdsakas yra rekonstrukcija ir nėra žinoma, ką tiksliai jis atkuria ir kada pirmą kartą atsirado.