Kokie pratimai padės išmokti greitai skaityti?

Taip pat būna atvejų, kai reikia ne tik perskaityti tekstą, bet ir jį labai gerai įsiminti, įsigilinti ir spręsti kokias nors logines užduotis. Šiuo atveju paties skaitymo labai nedaug, gal 5 proc. Likusius 95 proc. sudaro mūsų kairiojo pusrutulio darbas, ieškojimas būdų, kaip išspręsti uždavinį. Šiuo atveju greitasis skaitymas nereikalingas. Tik reikėtų paminėti, kad žmogus, kuris yra skyręs dėmesio šiems įgūdžiams lavinti, turi tam tikrą tonusą. Mes tiesiog turime išlavinti įgūdžius, kurie duoda tam tikrą pridėtinę vertę. Ruošdamasis egzaminams ar skaitydamas techninę, akademinę literatūrą, žmogus turi pasirinkti tokį tempą, koks jam geriausias.

– Yra žmonių, kurie savarankiškai išmoksta greitai skaityti ir žino, kokius tekstus gali skaityti greituoju būdu, kokius – kitokiu greičiu, o kitiems reikia greitojo skaitymo mokytojų. Kas lemia mūsų skaitymo greitį bei kokybę?

– Žmonių, kurie dirba savarankiškai, ieško informacijos internete (dažniausiai anglų kalba), atlieka pratimus, eksperimentuoja, skaitymo greitis padidėja, bet dažniausiai iki kokių 300–400 žodžių per minutę, t. y. dvigubai greičiau nei visų žmonių vidurkis, kuris svyruoja nuo 150 iki 250 žodžių per minutę. Jei turime dešimt žmonių, devynių iš jų skaitymo greitis bus vidurkio ribose, o vieno iš jų rezultatai bus geresni, aukštesni už vidurkį. Veikiausiai tai bus žmogus, kuris mėgsta skaityti ir daug laiko skiria šiam užsiėmimui. Tokia būna pradinė situacija.

Kai atliekame testus ir vertiname ne tik greitį, bet ir supratimą, išryškėja didesni skirtumai. Bet didžiausi skirtumai atsiranda tuomet, kai žmones pradeda dirbti savarankiškai su įvairiais pratimais. Šiuo atveju jų produktyvumą lemia tiesiogiai įdėtas darbas – kuo daugiau laiko skiriama namų darbams, užduotims, tuo geresni būna rezultatai.

– Kiek užtrunka išmokti taisyklingos greitojo skaitymo technikos?

– Pirmuosius rezultatus ir patyrimą, kad aš tikrai galiu skaityti greičiau ir kad tempas bei suvokimas gali būti geresni, galima pasiekti per pirmas 3–4 valandas. Bet, norint išugdyti naują įgūdį, reikia 30 dienų. Praktika tai patvirtina. Dirbame taip: trys susitikimai per mėnesį ir kiekvieną dieną šiek tiek namų darbų. Jei per dieną skiriame apie 2–3 valandas namų darbams, per mėnesį susidaro 60–80 valandų. Bet rezultatas būna gana ryškus ir ilgalaikis.

– Kiek moksliškai pagrįsta greitojo skaitymo technika?

– Ji labai dažnai remiasi įvairiomis mokslinėmis disciplinomis, pavyzdžiui, informatika. Testai sudaromi kompiuterinėmis programomis pagal tam tikras matematikos bei informatikos formules. Kai kurie aspektai paimti iš filologijos, pavyzdžiui, kas lemia teksto struktūrą. Tekstas gali būti konstrukcinis, perteklinis, kiek tekste gali būti mums ne itin reikalingos informacijos. Remiamasi ir medicinos žiniomis – kaip funkcionuoja mūsų akis, kaip lavinama periferija, kaip nepertempti akies raumenukų, kokia turi būti skaitymo higiena, kaip turėtume prižiūrėti savo akis, kad jų nepervargintume, ir t. t.

Yra įvairių kitų disciplinų, kurių mokslu nepavadinčiau, bet iš jų pasiskolinami vienokio arba kitokio pobūdžio pratimai. Tai būtų ir atminties lavinimo technikos, ir pratimai koncentracijai lavinti, kurie primena jogos pratimus.

– Kada geriausia pradėti mokytis greitojo skaitymo?

– Vienokius ar kitokius pratimus verta pradėti atlikti jau vyresnėse klasėse (maždaug nuo devintos klasės).

– Kaip abiturientui, nesimokiusiam greitojo skaitymo technikos, per trumpiausią laiką pasiruošti egzaminui, perskaityti daug medžiagos ir ją įsiminti?

– Būtų gerai, jeigu jis būtų pradėjęs tai daryti rugsėjo mėnesį. Tikrai būtų išlavinęs savo įgūdžius ir turėjęs pakankamai laiko, kad spėtų pasiruošti egzaminams. Galėčiau duoti praktinį patarimą, kuris padidins pasitikėjimą savimi ir šiek tiek pagerins tuos įgūdžius.