Kodėl jie neveda? Pereiti į pagrindinį turinį

Kodėl jie neveda?

2008-11-29 09:00
Kodėl jie neveda?
Kodėl jie neveda? / Tomo Raginos nuotr. Įsitikinimas: anot R.Maskoliūno, gyvenimui kartu nereikia parašų ir antspaudų.

Buvęs mokslininkas, dabar – televizijos laidos vedėjas. Dainininkas. Krepšinio komentatorius. Muzikantas bei keliauninkas. Žinomi, populiarūs, įdomūs, skirtingi, bet nevedę vyrai.

Tačiau kodėl jie neveda? Kodėl vyrai sunkiai ryžtasi suraityti savo parašą ant oficialaus dokumento, viešai ištarti "taip" ir oficialiai įtvirtinti santuoką?

Liūdna gyvenimo pamoka

Afriką, Europą ir Lotynų Ameriką išmaišęs 27 metų Hokšila Andradė vedybų nebijo nei fizine, nei psichologine prasme. Jis įsipareigos ir oficialiai. Jei tik sulauks tokios akimirkos. Ekstravagantiškas šukuosenas mėgstantis ilgaplaukis keliautojas ir muzikantas neslepia: "Jei bus tokia galimybė ir atsiras tokia moteris."
Hokšilos balse – išdavikiška liūdesio gaidelė: gyvenimas kartu nesusituokus kartą jam smarkiai smogė atgal. Nenoras tuoktis, įsipareigoti, vengimas didesnės atsakomybės po kelerių metų jam atsuko nugarą: jį paliko mergina.

"Daug keliauju, moterys sunkiai įsivaizduoja ateitį su manimi, nes ieško pastovumo", – svarsto H.Andradė. Ilgiausiai, ketverius metus, jis gyveno su lietuve. Ilgų kelionių metu turėjo užsieniečių draugių. H.Andradės akyse iškyla ir žavios lotynų amerikietės veidas. "Tačiau mano kelionės – tikslingos. Tai – svarbi misija arba muzikinis projektas", – kalba jis.

Nesituokia tik bailiai?

Hokšilai patinka laisvė ir nepriklausomybė, tačiau jis paneigia šiuolaikinius mitus: "Didesnė laisvė ir nepriklausomybė yra būti ir dalytis viskuo su mylimu žmogumi. Jei kartu harmoningai kursi laužą, nepriklausomybės neprarasi. Labai didelis malonumas – kai greta artimas žmogus. Kada nors reikės jį kelti iš dugno, bus akimirkų, kai tau reikės jo pagalbos. Neapsakomas žavesys yra kopti aukštyn kartu."

H.Andradė neslepia, kad kai kurios moterys klysta, po vedybų apsileisdamos, įsitikinusios, kad po santuokos vyras priklauso joms. "Vedybos – ne žmogaus pasisavinimas", – sako Hokšila.

Tačiau privalumų gyvenant nesusituokus jis beveik neįžvelgia. Na, nebent tol, kol žmonės pažins vienas kitą: "Dažniausiai nesituokia bijantys, nebranginantys santykių ir mintyse pateisinantys vaikščiojimą į šoną."

 Hokšilos širdis atsigauna Irane, išvydus labai daug laimingai susituokusių žmonių. Ten, kalba baltai pavydėdamas, beveik nėra skyrybų, puoselėjamos kitos vertybės: "O pas mus? Klesti materializmas, žmogus vertinimas tik pagal statusą, pinigus. Susituokei? Niekis, lengvai išsiskirsi, o dar geriau – nesituok iš viso. Dabar vaikai dažnai žaidžia ne vyrus ir žmonas, o sugyventinius ir meilužius. Mes išsigimstame, nesuvokiame, ką darome ir ko norime."

L.Kunigėlis nevengtų įsipareigoti

Krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis nelinkęs kalbėti apie asmeninį gyvenimą. Jis, kaip ir ne vienas mūsų, patyrė ir skaudžiu išgyvenimų, todėl širdies atverti neskuba.
Tačiau Linas mano, kad nenoras tuoktis nėra išskirtinai vyriškas bruožas. Tai – labai individualu, įsitikinęs krepšinio komentatorius.

Pirmoji versija: nesituokiama bijant įsipareigoti ir trūkstant atsakomybės. Antroji: meilei nereikalingas spaudas,  nesituokdami žmonės išsaugo nepriklausomybę. Kokią barikadų pusę jis palaiko? Anot L.Kunigėlio, savotiškai teisūs ir tie, ir tie. Linas pasikartoja: "Tai – labai individualu."

O – jis? Brandaus, 36 metų amžiaus vyras, ir – nevedęs. Kodėl?
"Galbūt nebuvo tokios būtinybės?" – diplomatiškai išsisuko Linas. Po pauzės tarė: "Aš nevengčiau įsipareigojimų."

Geriau tuoktis vėliau

Šeima – didžiausias turtas ir vertybė, o santuokoje svarbiausia – jausmai. Taip įsitikinęs 32 metų amžiaus viengungis Linas Adomaitis. Vedyboms, mano dainininkas, metai nėra svarbu: "Tuokdamasis brandaus amžiaus vyras turi galimybę ilgiau būti jaunu tėvu. Tačiau galima tuoktis jauniems, po to įgyti patirties."

Vis dėlto jis pritaria vėlyvesnėms santuokoms, nes šeima – ne žaislas ir jai reikia dvasinių vertybių, žinių, patirties, o tam būtina branda.

Tačiau, apgailestauja Linas, žmonės susvetimėja, bėga į rytojų, gyvena ne jausmais, todėl atideda vedybas, motyvuodami karjera, noru pakilti į aukštesnį socialinį lygį. "Bet noras prisirišti, rūpintis, būti reikalingam užkoduotas žmogaus prigimtyje, todėl santuokos institucija niekada nežlugs", – tikina jis.

Feminizmo kaltininkai – vyrai

"Taip susiklostė", – gūžtelėjo pečiais Linas, paklaustas, kodėl jis dar be žiedo.  Ir daugiau apie asmeninius santykius nekalbėjo. Bet pripažino, kad dabar keičiasi ir moterys, ir vyrai.

Ar santuokai turi įtakos feminizmas? L.Adomaitis mano: "Jei jos jaustų tvirtą vyro petį, niekada netaptų feministėmis. Tai – moters savisaugos priemonė. Vyro prigimtis yra nieko nebijoti, kovoti už savo šeimą, šalį. Bet šiandien daugelis vyrų pasiduoda egoizmui, narcisizmui, homoseksualizmui."

Vertindamos tokius "vyrus", neabejoja L.Adomaitis, moterys nemato garantijų ar perspektyvų. Jaunų vyrų ir moterų stabai tapo šeimą ir jausmus užgožiantis karjerizmas bei materializmas: "Todėl geriau nuoširdžiai pasimelskite ne komercijos dievui, bet meilei."

Pagal evoliucijos teoriją

"Tas saldus žodis – laisvė, – paklaustas, kodėl jis vis dar nesusituokęs, šypsosi Rolandas Maskoliūnas, ne vienerius metus draugaujantis su aktore Kristina Ovčinikaite. – Malonu, kad šiuolaikinės moterys nekelia sąlygų – arba vedybos, arba..."
Buvęs mokslininkas R.Maskoliūnas kometentingai aiškina: gamtos, gyvūnijos evoliucija įrodo, kad patino noras – užkariauti kuo daugiau patelių, o patelės – kuo greičiau prisirišti prie savęs jai tinkantį patiną.

"Tačiau dabar vis daugiau moterų  nenori tekėti ir siekia būti savarankiškos", – pastebi R.Maskoliūnas. Jis šyptelėja: "Jei norime Afrikoje sumažinti gimstamumą, suteikime moterims išsilavinimą."

Iš draugės ultimatumo nesulaukė

R.Maskoliūnas pripažįsta, kad teisiniai dalykai svarbūs vaikams. Bet svarbiausia – žmonių santykiai, nes visavertėms asmenybėms parašas įtakos neturės: "Jis reikalingas tik nepasitikintiems savimi,nesuvokiantiems atsakomybės žmonėms."
Gyvenimas nesusituokus, kalba R.Maskoliūnas, nereiškia, kad nėra jokių pareigų. Tiesa, televizijos laidos vedėjas pripažino, kad tuomet lieka didesnis laisvės ir nepriklausomybės pojūtis.

Paklaustas, ar faktas, kad jis nesusituokęs su savo drauge, reiškia, jog Rolandas bijo vedybų, R.Maskoliūnas atsako: "Ultimatumo "arba – arba" dar neusulaukiau. Bet labiau bijau gydytojo nei vedybų. O gal tai biurokratizmo ir popierizmo baimė?"
Išgirdęs repliką, kad tai – tik pasiteisinimas, R.Maskoliūnas juokiasi: "Galbūt."

Gediminas Navaitis, psichologas:

– Nenoras tuoktis nėra išskirtinis vyrų bruožas. Žmonės turi sugyventinius nenorėdami įsipareigoti. Kad ir ką jie kalbėtų, jog gyvenimas nesusituokus yra modernus, madingas, o parašai nieko nekeičia, su tokiais santykiais priverstas sutikti psichologiškai, kartais ir finansiškai silpnesnis partneris.

 Lietuvoje gimsta 34 procentai nesantuokinių vaikų. Jei jų tėvams parašas nieko nekeičia, tie suaugę žmonės galėtų pasirūpinti bent savo vaikais ir juos juridiškai užregistruoti. Tačiau įregistruojama tik 6 procentai nesantuokinių porų vaikų. Todėl kalbos, kad antspaudas nieko nekeičia, yra tik demagogija ir tušti plepalai.
Vyresnėse amžiaus grupėse yra tendencija, kad ir moterys nenori tekėti. Jos turi verslą, vaikus, buvo ištekėjusios, todėl nori draugo, bet ne vyro. Kartais vyrai bijo priverstinai jiems siūlomo gyvenimo būdo susituokus.

Yra labai didelis skirtumas tarp pasiūlymo: "Pasiimk dantų šepetuką, chalatą ir gyvename kartu" ir tarp pasiryžimo sutuokti ir įsipareigoti vienas kitam visam gyvenimui.

Kęstutis Pūkas (penkios santuokos):
– Kodėl vyrai bijo tuoktis? Todėl, kad jie – vyrai. Kodėl jie turi leisti kažkam lipti sau ant galvos? Vis žino: pasisodink moterį ant kelių, ji užlips ant galvos.

Kristina Brazauskienė (dvi santuokos):
– Pateisinsiu vengiančius tuoktis vyrus. Jie bijo agresyvių, norinčių dominuoti ir  valdyti moterų. Santuokos vengimas – nesveikas požiūris į šeimą. Jei esi tyras, įsitikinęs dėl savo jausmų, tikrai nebijosi didesnės atsakomybės ir oficialaus  įsipareigojimo susieti gyvenimą su mylimu žmogumi.

Birutė Vėsaitė (viena santuoka):
– Sutikę savo gyvenimo moterį, vyrai nebijo tuoktis. Beje, pritariu, kai tuokiasi vyresni. Tai – protingas subrendusio žmogaus žingsnis. Oficialios vedybos – saugesnės, užtikrina kokybę ir ilgesnį gyvenimą. Tačiau vyrams linkiu nesituokti po keturis, penkis kartus. Juolab kaskart su jaunesnėmis moterimis. Tai –  nesolidu ir neprotinga.

Kodėl jie neveda?

Tarptautinė senbernių diena, kurią pasaulis minėjo šią savaitę, Lietuvoje neišsiliejo masinėmis viengungių demonsatrcijomis su šūkiais: "Vestuviniai žiedai – tai mažieji antrankiai!" Ši diena buvo minima nebent kamerinėje aplinkoje, kur nors prie alaus bokalų. Apie ką kalbėjosi senberniai? Gal – apie santuokos baimę, poligamišką vyrų prigimtį ir visuomenės sumaterialėjimą?


Diplomatas: L.Kunigėlis pritaria ir besituokiančioms, ir neoficialiai kartu gyvenančioms poroms.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų