Kiekvieną šeštadienį – puokštė rožių

Darbo reikalais susidūręs su Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūte, susidarai įspūdį, kad tai racionali, reikli,valdinga ir netgi kategoriška moteris. Ir tik susipažinęs su jos gyvenimo draugu - 41 metų Giunteriu Zauka, pradedi suvokti, kad joje slypi daug moteriškų savybių, kurias retai gali įžvelgti artimiau jos nepažinodamas. Judita su septyneriais metais jaunesniu Giunteriu atsitiktinai susipažino prieš dešimt metų per stažuotę Vokietijoje. Užsimezgusi draugystė baigėsi tuo, kad vieną dieną Giunteris nusprendė, jog labai geidžia vėl pamatyti savo mylimą moterį ir negali laukti nė minutės. Atsiradęs Hamburgo oro uoste, jis sužinojo, kad, norėdamas pasikeisti lėktuvo bilieto datą, jis turi sumokėti dar 100 markių. O jų jis neturėjo. Giunteris nepasimetė, o vokiečiai, suprasdami vyriškio aistrą, sumetė trūkstamų pinigų kiekį, kad šis galėtų tuoj pat išskristi į Lietuvą. Ir štai jau penkerius metai Judita ir Giunteris gyvena kartu. Tai tikrai neįprasta pora. Judita – politikos žvaigždė, jis – autobuso vairuotojas. Tačiau nei charakterių, nei užimamų pareigų skirtumai netrukdo jiems puikiai sutarti. Judita prisipažino, kad jai labiausiai imponuoja Giunterio vyriškumas. Jis laukinis, bet tai ir žavi. Jeigu vyras turi laukinio elementų, tai reiškia, kad jo yra subtilus vidus“, – sako vicemerė. Vyriškumas jai – tai nebijojimas išreikšti savo jausmus. Ji teigia, kad Giunteris – tikras “karys“, tokia jo gyvenimo filosofija. Gal todėl jam taip patinka ginklai, apie kuriuos jis tikrai gerai išmano. Tačiau šiam “laukiniui“ subtilumo tikrai netrūksta. Kiekvieną šeštadienį savo mylimai moteriai jis dovanoja puokštę rožių.

- Giunteri, laikote save lietuviu ar vokiečiu?

- Vokietijoje gyvenau dešimt metų. Mama – kilusi iš vokiečių, tėtis – lietuvis. Dabar visa šeima, išskyrus mane, gyvena Vokietijoje. Mama mane ir brolį Arnoldą išauklėjo pagal vokišką tvarką. Pirmiausiai turėjome būti tvarkingi. Ji dažnai didžiuojasi mumis: “Tokie tvarkingi mano vaikai!”. Aš tai visada buvau tas “blogietis“, o brolis – “gerietis” - nei geriantis, nei rūkantis. Buvau prie tinginio, tad didelių mokslų nebaigiau. Dėl mylimos moters ir laisvės sugrįžau į Lietuvą. Visiems tai labai keista atrodė. Tačiau Lietuvoje aš išties jaučiuosi laisvas. Pamenu, atvykęs gyventi į Vokietiją, pirmas žodis, kurį išmokau, buvo “uždrausta“. O Lietuvoje aš jaučiuosi daug laisvesnis ir mylimas. Daug ką iš mūsų draugų tikrai glumina mūsų su Judita tokia skirtinga pora. Juk Judita gimusi vadovauti, o aš – dirbti. Bet tie skirtumai tikrai bendrauti netrukdo. Per penkerius metus nė karto susipykę nebuvome! Daug kam keista, kad vicemerės gyvenimo draugas – vairuotojas. Juk vairuotojus dažnai lygina su valytojomis. Bet kas neišbandė tokio darbo, neįsivaizduoja, koks jis sunkus. O gal tai ir savotiškas likimas, juk Juditos tėtis taip pat buvo vairuotojas.

- O koks, Jūsų manymu, yra tipiškas lietuvis?

- Visokių yra žmonių. Vieni guli patvory, kiti užsiima verslu. Kaip ir visur. Bet jeigu palyginčiau lietuvius su vokiečiais, tai jie yra daug darbštesni. Vokiečiai – tingūs. Jie gauna gerus atlyginimus, tad penktadienį po pietų jiems darbas baigtas, prasideda savaitgalis. Lietuviai dirba daug. Ir savaitgaliais jie ieško papildomų darbų, kad tik papildytų šeimos kasą. Lietuviai visada stengiasi aprūpinti savo šeimą.

- Ar skiriasi lietuvių moterys nuo vokiečių?

- Labai skiriasi! Lietuvaitės visų pirma yra tvarkingos, pasitempusios, besirūpinančios savo išvaizda. Vokietės – netvarkingos. Jeigu Vokietijoje pamatysi gražią moterį, pasidažiusią, gražiai apsirengusią, avinčią batelius ant kulniukų, tai ji greičiausiai bus iš Lenkijos ar kitos Rytų Europos šalies. Vokietės vaikšto su sportinėm kelnėm ir avi sportinius batus. Iš kitos pusės - jų veido išraiška rūsti ir kartais net rūgšti. Jos sugeba sukurti absoliutaus neprieinamumo aurą. O lietuvaitės visada į šypseną tau atsakys šypsena.

- Koks Jūsų moters idealas?

- Daugelis vyrų pirmiausiai žiūri į moters kojas ar į veidą. Man labai svarbus moters balsas. Kad jis būtų švelnus, skambėtų malonios intonacijos. Aišku, išvaizda irgi svarbi, bet Lietuvoje tai tikrai nėra problema, nes visos lietuvaitės gražios. Mėgstu švelnias moteris, grubumas mane iškart atbaido. Tada net nesinori pradėti bendrauti.

- O kuo Jus labiausiai traukia Judita?

- Švelnumu.

- Ar tikrai kiekvieną šeštadienį ją pamaloninate rožių puokšte?

- Kartą, kai Melnragėje tik atsidarė “Iki“, nuėjau nusipirkti cigarečių. Tada pamačiau, kad ten daug gražių gėlių puokščių pardavinėjama. Nutariau nupirkti rožių Juditai. Kai grįžau, ji paklausė: “Kokia proga?“, o aš atsakiau – ”Šeštadienis!”. Kitą šeštadienį vėl atsidūriau toje parduotuvėje ir vėl man tos rožės patiko. Taip puokštė rožių tapo kiekvieno šeštadienio tradicija.

- O kodėl būtent rožės?

- Gal todėl, kad jos brangiausios...

- Tai mėgstate daryti mylimai moteriai siurprizus?

- Manau, kad pats esu didžiausias siurprizas... Daug kam nesuprantama mano aistra valyti batus. Gal praėjusį gyvenimą buvau batų valytojas? Kartais susirenku namie visus batus, paprašau ir Juditos mamos, kad savus atneštų, tada atsisėdu kambario viduryje ir šveičiu juos išsijuosęs. Man tai didžiausias malonumas! Dar noriu nusipirkti motorolerį! Kai su Judita atostogaujame šiltuose kraštuose, visada išsinuomojame vieną ir lakstome visur. Ypač patinka važinėti kalnais. Tada visu kūnu jų didybę jauti.

- O kas namuose vadovauja?

- Manau, kad vyras ir moteris turi būti lygūs. Nemėgstu, kai man kas ant sprando sėdi, ir pats nemėgstu diriguoti. Judita mėgsta vadovauti savo mamai. Stengiasi ir man suvadovauti, ypač tais atvejais, kai ji yra ką nors sumaniusi, o aš dar nežinau. Kartais supykstu, kartais praleidžiu pro ausis. Bet aš juk irgi noriu būti teisus. Labai noriu! O išties mes sugyvename labai draugiškai.

- Užsieniečiai priekaištauja, kad lietuviai vyrai nemoka moterims rodyti dėmesio, ar tai tiesa?

- Gal ir yra tiesos. Pats kartais apstulbstu, kokias replikas laido vairuotojai moterų atžvilgiu autobusų parke. Išties mūsų vyrai ne visada moka su moterimis elgtis pagarbiai. O pagarba moteriai – privaloma vyro savybė.