Kažkokia svetima gėda apima klausantis jų -išjungiau ..Juk jau prisiekinėjo ,mylėjo ir viskas nepavyko ,tai kodėl dabar reikia tikėti ,kad pavyks?Meilė iki galo ir dabar tikra ,jau kaip ir garantuota?Žmogus turi vaikus ,turi ištampytus jausmus,praeitį ir tai niekur nedings ,nauja buitis vis labiau su tuo susidurs .Kam čia reikia pasakoti ?Pagyvensite -pamatysite .Kai sulauksite gilios senatvės kartu ,galite sakyti ,kad tai buvo tikra .Kol kas tik eksperimentai .
ir ko čia pasakoti visai Lietuvai apie savo santykius? Nesuprantu tokių žmonių.. Ar trūksta dėmesio? Džiaukitės savo laime , o nepasakokite kas, kaip ir kur?
(be temos)
(be temos)
(be temos)