G.Savickas: labiausiai mėgstu kaimiečius Pereiti į pagrindinį turinį

G.Savickas: labiausiai mėgstu kaimiečius

2010-09-18 23:59
Filosofija: G.Savickas įsitikinęs, kad žmogaus juokas ir verksmas veide mažai skiriasi – tik garsas kitoks.
Filosofija: G.Savickas įsitikinęs, kad žmogaus juokas ir verksmas veide mažai skiriasi – tik garsas kitoks. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Aktorius Giedrius Savickas neatmeta galimybės, kad vieną dieną jis, spjovęs į televiziją, ims ir atsidės teatrui. Kaip Rolandas Kazlas. Tūkstančiams gerbėjų tai, kaip ir R.Kazlo atveju, būtų smūgis. Laimė, bent jau šiandien Giedrius dar kalba apie televiziją šiltai.

– Giedriau, ar jūs vedęs?

– Dar ne, bet tikrai, jei reikės, nesispyriosiu. O ką?

– Ar turite draugę?

– Turiu ir neturiu. O ką?

– Kuris iš laidos "Dar pažiūrėsim..." vaidmenų jums artimiausias? Ką labiausiai mėgstate vaidinti?

– Labiausiai prie širdies man yra kaimietis. Ir gyvenime kaimo žmogus man artimiausias. Man patinka jo naivumas, tai, kad žmogus yra nesugadintas dangoraižių ir apkarpytų medžių. Mums atrodo, kad jis yra juokingas, o iš tikrųjų tai yra liūdnojo vaizdo riteris.

– Ar jūs, kaip teatro aktorius, nebijote, kad išeisit į sceną atlikti rimto vaidmens, o iš salės pasigirs: "Draugą pamečiau"?

– Aišku, būtų nemalonu, bet čia jau žiūrovo problema – man taip atrodo. Tai žiūrovas atsineša mano personažą, o ne aš velku jį į sceną. Ir šiaip mano vardas yra Giedrius, o ne Kovaldas, Septyni ar "draugą pamečiau". Iš anksto ačiū.

– Kokią knygą dabar skaitote?

– Sigito Gedos "Dienoraščius" – vonioje. Ir A.Camus "Maištaujantį žmogų".

– Visi aktoriai turi svajonių vaidmenį. Koks jūsų?

– Mano svajonių vaidmuo yra kitas vaidmuo, kuris bus. Tikėjotės Hamleto?

– Jūs turbūt esate vienas mylimiausių žmonių Lietuvoje. Kaip jums tai pavyksta?

– Nežinau, kaip pavyksta būti mylimam, nežinau, kaip pavyksta mylėti, ir nežinau, kas per velnias ta meilė yra. Tik žinau, kad tai yra labai gera, ir norisi dar ir dar.

– Ar neplanuojate vesti kokios nors savo laidos? Jei kas leistų pasirinkti, kokia tai būtų laida?

– Norėtųsi laidos su jaunimu... Nešiuolaikinės laidos apie šiuolaikinį žmogų. Žinoma, norėčiau, kaip Algimantas Čekuolis, gerti arbatą ir dėstyti savo žinias, bet tiek žinių kol kas dar neturiu, tai skanios arbatos Čekuoliui!

– Kaip vertinate Rolando Kazlo teiginį, kad "į televizijos ekraną ateini ir išeini, o gėda, kurios ten prisidarai, lieka visam gyvenimui"?

– Kad ateini ir išeini, tai teisybė. O gėda – čia jau kaip kam atrodo: skirtingi žmonės skirtingai supranta. Tiesiog nereikia prisidaryti tos gėdos. R.Kazlas pernelyg kritiškai į save pažiūrėjo, nes tai, ką jis darė televizijoje, yra talentinga, žavu ir labai sveika. Man atrodo, kad televizija gali labai daug žmonių pritraukti į teatrą.

– Kokioje reklamoje nesutiktumėte filmuotis?

– Jeigu reklamuotų, kad E priedas, kuris dedamas į maistą, pasirodo, yra labai sveikas ir naudingas žmogui. Taip pat nereklamuočiau vaistų nuo įvairių gripų – kiaulių, paukščių... Nes tai yra visiškas blefas. Ir, aišku, nesifilmuočiau toje reklamoje, kurioje labai mažai moka, nes ko nors reklamuoti eini tik dėl pinigų.

– Kas jums labiau patinka – krepšinis ar futbolas?

– Žaisti labiau patinka krepšinį, bet žiūrėti – futbolo varžybas. O palaikau Gargždų "Bangą".

– Ar ketinate vaikytis mados, kuri skelbia, kad būtina išleisti savo biografiją?

– Kad mano tos biografijos – tik 30 metų. Kai nugyvensiu gyvenimą, jei kam nors dar bus įdomu, tai tegul rašo – aš būsiu nieko prieš. Bet visą savo biografiją labiausiai norėsiu papasakoti tik vaikams ir anūkams. O visos tos biografijos, kurios dabar guli prekybos centrų lentynose, tai yra nežinojimas, kaip dar uždirbti pinigų. Tai yra visiškas absurdas ir šlamštas.

– Rimantė Valiukaitė susibičiuliavo su Ramūnu Cicėnu, sklinda kalbos ir apie kitų laidos "Dar pažiūrėsim..." dalyvių santykius. Kuri aktorė jums pati artimiausia?

– Visos aktorės man artimos. Toks aktorių gyvenimas.

– Kur lankotės laisvalaikiu?

– Namie apsilankau. Stengiuosi aplankyti parodas ir, jei turiu galimybę, nuvažiuoju prie jūros, į gamtą. Visos tos šėlionės, klubai – jau praeitis. Ten daug palikta ir viskas užmiršta.

– Giedriau, ar įmanoma šiais laikais pragyventi iš aktoriaus profesijos?

– Tai aš gyvenu. Ir pragyvenu. Ir viską sau leidžiu. Ką tik noriu. Pagal savo galimybes. Ir tai man patinka. Kiek yra, tiek užtenka – svarbu žinoti ir jausti ribas. Kažkada buvo minčių uždirbti visus pasaulio pinigus, bet tada sėdėtum ir nežinotum, ką su jais veikti. Smagiausi laisvalaikio praleidimo būdai yra nemokami – vanduo, gamta, kartais namai. Jais aš ir naudojuosi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų