Gausi šeimyna – ne vargas, o džiaugsmas Pereiti į pagrindinį turinį

Gausi šeimyna – ne vargas, o džiaugsmas

2009-05-16 09:00
Pagrandukas: balandžio pradžioje gimęs mažasis Vytautas kitų šeimos narių meiliai vadinamas Vyturėliu.
Pagrandukas: balandžio pradžioje gimęs mažasis Vytautas kitų šeimos narių meiliai vadinamas Vyturėliu. / Nerijaus Jankausko nuotr.

Gyvenimas prisipildė dar daugiau meilės ir švelnumo, nors rūpesčių gerokai pagausėjo. Tokiais žodžiais savo kasdienybę šiandien įvertino klaipėdietė Inga Grubliauskienė.

Brangina kiekvieną akimirką

Daugiau nei prieš mėnesį atžalos sulaukusi Klaipėdos pilies džiazo festivalio prezidentė šypsodamasi prisipažino, jog mažasis Vytautukas diktuoja visą šeimos ritmą, tačiau nėra labai reiklus mažylis – kol kas jam svarbiausia, kad mama visada būtų šalia.

"Kadangi tai jau ketvirtas kartas, kai likimas man suteikė dovaną laikyti ant rankų didelį mažučio žmogučio sukurtą stebuklėlį, išties mėgaujuosi motinyste. Kiekvieną dieną, stebėdama, kaip mažylis auga, suprantu, kaip lekia laikas ir kaip reikia džiaugtis kiekviena akimirka. Kiekvienas vaikas gimė vis kitaip, bet visi nuo pirmos savo gyvenimo akimirkos jautė, kad yra labai mylimi ir reikalingi šioje žemėje. O tai, manau, yra didžiausia laimė žmogui – tiek dideliam, tiek mažam", – įsitikinusi Metų klaipėdietė.

Anot Ingos, nors kūdikio atėjimo nekantriai laukė visa šeima, tačiau savo lyties gretų papildymu esą labiausiai didžiuojasi vyrija – sūnus Žilvinas ir sutuoktinis Vytautas.

Kūdikis – metų "projektas"

Seimo nariui mažasis Vytautukas yra trečias vaikas ir pirmasis sūnus – iš buvusios santuokos vyras turi jau suaugusią dukrą. Vis dėlto iš anksto iki gimimo mažylio lytį žinojęs V.Grubliauskas tvirtino nesureikšminąs šio fakto.

"Ar jaučiu, jog šis mūsų kūdikis pagrandukas? Tikrai taip, – nusijuokė Inga. – Nes "projektas Vyturėlis" buvo visos šeimos narių užmačia. Jaučiau spaudimą maždaug metus iš visų – nuo mažiausios Elzės iki vyro Vytauto. Keista, bet buvusi pagrandukė labai greitai "suaugo" ir nejaučia jokio pavydo – priešingai, džiaugiasi nusikračiusi mažosios statuso."

I.Grubliauskienė visu rimtumu tvirtino, jog auginti keturis vaikus ne tik daug lengviau nei vieną, bet ir linksmiau.

"Jei tarpusavyje jie ir gali susibarti ar susipešti, kitiems jokiais būdais neleidžia skriausti "savų", – šyptelėjo pašnekovė. – Kiekvieno jų laukiau kaip džiaugsmo, tad ir augindama juos jaučiau džiaugsmą, o ne vargą. Nors būdavo visokių dienų, visada sakydavau, kad negandos mus tik užgrūdina."

Namie ir kvėpuoti lengviau

Jauna moteris patikino, jog nors vaikai dar nedideli, buityje jau yra nemenki pagalbininkai.

"Kadangi gyvename tarp miesto ir kaimo, tad ir visokių ūkio darbų pakanka. Rudenį vaikai lapus grėbsto, obuolius renka. Vasarą daržoves šiltnamyje laisto, gėlynėlius ravi. Maistą namuose irgi gaminame kartu. Žilvinas dažniausiai atsakingas už bulvių skutimą, Saulė ir Elzytė salotas pjausto. Aišku, po jų "gaspadinavimo" kaip po karo, bet vaikai patys moka ir blynus išsikepti, ir košę išsivirti", – šiltomis buities akimirkomis dalijosi Inga.

Moteris aiškino skiepijanti savo vaikams, jog kuo daugiau jie gyvenime mokės, tuo bus savarankiškesni, o savarankiškumas leis tapti laisvesniems, mažiau nuo kitų priklausomiems.

Po darbo dienų, praleistų Vilniuje, savaitgaliais šeimyna lekia į savo namus uostamiesčio pašonėje.

"Kai tik atšilo oras ir mūsų sodas pasidabino vaismedžių žiedais, kas savaitgalį grįžtame į savo mieluosius Kvietinius. Po Vilniaus smogo kiekvienas oro gurkšnis – kaip eliksyras. Įkvepi ir dar norisi. Laukiame, kada vaikams baigsis mokslo metai ir grįšime visai vasarai namo", – artimiausiais planais dalijosi šiemetė Metų klaipėdietė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų