Stiliaus guru ir vienas didžiausių autoritetų mados istorikas Aleksandras Vasiljevas vėl lepina Lietuvos moteris. Vakar atidaryta paroda "Secesijos mada", kurioje – unikalūs eksponatai iš Paryžiuje gyvenančio kolekcininko rinkinių.

Kas? Paroda "Secesijos mada". Iš A.Vasiljevo kolekcijos.

Kur? Taikomosios dailės muziejuje (Vilniuje).

Kada? Veikia iki 2013 m. spalio 31 d.

Drabužiai ir aksesuarai

Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje atidarytoje parodoje eksponuojama per 100 unikalių secesijos stiliaus suknelių. Visos jos sukurtos modeliuotojų, siuvėjų ir siuvinėtojų garsiuose Europos madų namuose – "Worth", "Doucet", "Paquin", "Cheruit", "Rouff", "Poiret", "Babani", "Fortuny".

Akyli parodos lankytojai netruks pastebėti, kokie patvarūs šimtmečio senumo audiniai ir nėriniai, galės gyvai susipažinti su ypatingo kirpimo drabužiais, kuriuos daugelis yra matę tik knygose ar atkurtus naudojant šiuolaikines medžiagas.

Įstabūs siuvinėti ornamentai ir aplikacijos, daugybė aksesuarų: batelių, rankinukų, skrybėlaičių, sagčių, smeigtukų, smeigių, pokylių užrašų knygelių, kvepalų flakonų, vėduoklių.

Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo secesijos stiliaus madas iliustruojančios fotografijos, tapybos darbai, baldai.

Gyvos gamtos įkvėpta

Pasak A.Vasiljevo, XIX–XX a. sandūroje mados, meno srityse išpopuliarėjo art nouveau stilius. Art nouveau gyvavo neilgai, bet sklido po Europą greitu tempu. Pasiekė Ameriką, net Japoniją. Ir kiekvienoje šalyje buvo truputį kitoks.

Art nouveau kiekvienoje šalyje buvo kitoks. Vokiečiai, latviai jį vadino jugendu, rusai – modernu, austrai, lenkai, lietuviai – secesija, arba atsiskyrimu nuo stilių eklektikos, istorizmo postulatų, sustabarėjusių akademizmo formų.

"Į palyginti ramų, be karų, revoliucijų, karinių perversmų metą, vadinamą gražiąja epocha – la belle époque (1890–1914), įsiterpė art nouveau – stilius, lengvai ir žaismingai atsiskleidęs 1900-aisiais Paryžiaus pasaulinėje parodoje, nors jo vilnijimas buvo juntamas jau XIX a. paskutinį dešimtmetį", – mados istorijos vingiais veda A.Vasiljevas.

Naujasis menas augo stilizuodamas gyvosios gamtos (ypač vandens augmenijos, jūrų gyvūnijos) formas, žaisdamas motyvų įvairove, ornamento asimetrija, o to laiko menininkai įkvėpimo sėmėsi mistinėse viduramžių vizijose, simbolizmo literatūroje, Rytų kraštų mene, tautiniuose šaltiniuose.

Moterų vaduotojas P.Poiret

XX a. pradžioje į mados verslą atėjo talentingas dizaineris Paulis Poiret, 1903 m. pradėjęs Paryžiuje savarankišką veiklą. Jam reikalaujant ir pritariant gydytojams, moterys palengva vadavosi iš korsetų. Susiaurinęs sukneles ir pakėlęs jų liemens liniją, P.Poiret pakeitė moterų drabužių siluetą. Mados pasaulyje tai prilygo tradicijų griūčiai. Pasikeitė ir mados spalvų paletė: 1909-ųjų mada jau švytėjo kaip vaivorykštė.

Žali, violetiniai, raudoni, oranžiniai, geltoni tonai ir pustoniai atliepė fovistų tapybą. To meto moterį kaip gyvą matome secesijos lyderių Alfonso Muchos plakatuose ir Gustavo Klimto portretuose.

Grakščių linijų, vešlios augmenijos, mistinių simbolių ir vizijų kupinas secesijos menas paskatino tobulinti linijinį piešinį, šriftus, pakeitė grafikos lakšto kompoziciją, knygų išvaizdą, plakato funkciją, efemeriška vaizdų elegancija, paslapčių kupinais peizažais secesija stipriai pakeitė tapybą, paįvairino net ir nuo elitinės mados nutolusių žmonių aprangą, tuo suteikdama jiems daug džiaugsmo.