Dovanos neša džiaugsmą

Artėja šv. Kalėdos – dovanų teikimo ir gavimo metas. Visi ieškome, tikimės kažko tokio... Nebūtinai ypatingo, kad ir smulkmenos, kuri maloniai nustebintų, pradžiugintų, pakylėtų virš kasdienybės, sušildytų širdį. Ne tik vaikai laukia Kalėdų ir dovanų. Puikus metas prisiminti, jog dovanoti dovaną kitam yra nė kiek ne mažesnis džiaugsmas nei ją gauti.

Deja, dovanos, kaip ir daug kas šiame pragmatiškame pasaulyje, praranda savo esminę paskirtį. Išties dabar vis dažniau ką nors dovanojame vieni kitiems. Vestuvės, gimtadieniai, vardadieniai, įkurtuvės, bendro gyvenimo ir darbo metų sukaktys, sportiniai ir kūrybiniai laimėjimai, mokslų pradžios ir baigimo progos, šv. Valentino diena, šv. Kalėdos ir Naujieji metai, lauktuvės – tai dar ne visos progos, kai gauname ir įteikiame vieni kitiems dovanų.

Iki šv. Kalėdų beveik mėnuo, mūsų laukia ilgas pasirengimas. Kaip nepasiduoti prieššventinei pirkimo ir dovanų ieškojimo karštligei? Apskritai, kokią išrinkti dovaną, kaip ją įteikti viena ar kita proga?..

Kad būtų reikalingos

Teikti ir gauti dovanas beveik visada malonu. O vis dėlto... Praeina šventė, ir kartais kilojame iš vienos vietos į kitą gautą dovaną, kuri iš esmės lyg ir gera, bet nereikalinga. Dar gerai, jei ji nedidelė. O jei tai paveikslas, kuris netinka prie interjero? Nepakabinsi, - kitą kartą užėjęs dovanotojas įsižeis, pakabinsi, - pats kasdien neturėsi kur akis dėti. Ne vienas pažįstamas žmogus turi dovanotų daiktų dėžę ar lentyną tamsiame kambarėlyje. Kiti juos tyliai perdovanoja. Betgi taip negražu... Norint išvengti tokių nepatogumų, bandoma dovanoti pinigus. Bet dažnai jie ištirpsta kitiems reikalams, taip ir netapę apčiuopiama dovana. Kartais siūloma jubiliatui pasakyti, ką norėtų gauti dovanų, bet taip dovana praranda netikėtumo malonumą. Dabar madingi prekybininkų siūlomi dovanų čekiai, kviečiantys apsilankyti vienoje ar kitoje parduotuvėje ir už dovanotojo jau sumokėtą sumą išsirinkti kosmetikos, papuošalų ar buities prekių. Taip išvengiame nereikalingos dovanos, bet ar pajuntame tikrą dovanos džiaugsmą?..

Tad kokios dovanos tobulos? Dovanas galima skirstyti pagal dvi kategorijas: tai dovanos – meilės ir pagarbos ženklai ir dovanos – pareigos atlikimas bei materialinė parama. Abi šios formos yra geros ir reikalingos, bet geriausia jų nepainioti.

Meilės ženklai ir talismanai

Daiktelis – kaip meilės ženklas ar talismanas – yra pirminė dovanos forma ir, ko gero, labiausiai vertinama ne visai sumaterialėjusių asmenų. Dar laukinių gentyse motina vaikui ant kaklo pakabindavo amuletą, saugantį nuo negandų. Vėliau talismanus dovanodavo mylimoji, išleisdama vyrą į karą, motina, palydėdama vaiką iš namų. Krikščionims didžiulę reikšmę turi kryželis. Pri-siekiant meilę ir ištikimybę, dovanojami žiedai. Beveik visos moterys, o kartais ir vyrai turi mažytį, kitam nesuprantamą, atrodo, bevertį niekutį, kurį labai brangina. Meilės dovanos ir talismanai, neįkainojami pinigais. Kad talismanas veiktų, tarp dovanotojo ir gavėjo turi būti abipusis supratimas ir į daikčiuką įdėta „minties forma“. Nes talismanas - tai magiška formulė, padedanti apsisaugoti nuo blogio ir realizuoti savo siekius. Manoma, jog talismano poveikio galia priklauso nuo jį padovanojusiojo ir jo nešiotojo tikėjimo. Talismanas veikia, nes tikėjimas jo galia yra galinga kuriančioji jėga.

Net nesigilinantys į filosofų aiškinimus žmonės gali papasakoti daugybę atvejų, kaip su meile dovanotas daikčiukas ne vieną paguodė sudėtingoje situacijoje ar, palietus jį ranka, užliejo kūną malonia šiluma. Tai ypatingos dovanos. Ne visi moka jas įteikti ir gauti. Beje, prie tokių dovanų priskiriami ir žodžiai. Jie gali būti parašyti eilėmis ar proza, bet būtinai tavo (kartais ir svetimas poeto ketureilis tampa tavo savastimi) ir būtinai iš širdies. Ypatingą vietą čia užima ir gėlės. Paklaustos, kokias dovanas moterys geriausiai atsimena, beveik visos pamini bent kartą gyvenime gautas ypatingas gėles. Puokštės – beprotiškai didelės ar mažos, retų, nematytų gėlių ar rugiagėlių, - atmintyje išlieka įvairios. Bet ir čia svarbiausia dovanotojo asmuo ir jo nebylūs žodžiai, perduoti gėlėms. Jei užimtas ponas nusiųs vairuotoją nupirkti puokštės žmonai, tai bus tik išpirka, atsiprašymas, kad vis jai neturi laiko, arba dar dėl ko nors. Be abejo, ir tai kartais geriau nei nieko, bet tokią puokštę moteris vargu ar ilgėliau prisimins... Kita vertus, viskas priklauso nuo žmonių tarpusavio supratimo.

Proginės, bet originalios

Ne visada žmogus, kurį turi pasveikinti, tau kažkuo ypatingas. Tuomet tau reikia ne meilės ženklų, o tiesiog dovanos. Čia gali padėti etiketo išmanymas. Nedera dovanoti labai brangių dovanų ne tik Seimo ar Vyriausybės nariams. Tai įpareigoja ir jokių ypatingų pareigų neužimantį žmogų, verčia jį sukti galvą, kaip atsilyginti. Dovanos – ne natūriniai mainai ir ne pasipuikavimas prieš aplinkinius – „o aš galiu“...

Teko skaityti, kaip šauniai dovanų ir puokščių parado išvengė Šarūnas Marčiulionis. Visiems, kas buvo pakviesti į gimtadienį, buvo pranešta, kad vietoj gėlių ir dovanų svečiai turės galimybę pinigais paremti Molėtų vaikų krepšinio mokyklos aikštelės statybą. Taigi gimtadienio vaišių salėje matomoje vietoje stovėjo „dovanų dėžė“ - kas kiek į ją metė, niekas neskaičiavo ir neregistravo, bet pinigų buvo surinkta nemažai. Išties graži iniciatyva – mokomės džiaugtis darydami gera kitiems. Ir tai ne padėvėtų drabužių labdara, ne vienkartinė materialinė parama, kuri gali išspręsti tik tos akimirkos problemas. Tai rūpestis, kad augtų karta, mokanti pati pasirūpinti savimi. Kaip Rytų išmintis sako: „Galima vargšui kasdien nunešti po žuvį, bet gal geriau jį patį išmokyti žvejoti?“. Būtų smagu, jei Lietuvoje dažniau paramos ir labdaros dovanos būtų nukreiptos į „mokymą žvejoti“.

Tokios dovanos – tai karališkų dovanų stilius. Sakoma, kad ne vienas karalius savo gimtadienio proga apdovanodavo kitus. Tačiau ne visi galim būti karaliais. Bet įdomias dovanas išrinkti ir įteikti galime visi. Puikiausios dovanos – kelionės, originalus poilsis, abonementai į teatro, koncertų ar sporto sales. Juk taip ne vieną neryžtingą galima išjudinti, kad pradėtų lankytis, tarkim, sporto klube, įdomiau leistų laisvalaikį – pasivažinėtų kartais, paskraidytų oro balionu, išbandytų šuolį parašiutu ar galiausiai susiruoštų į grožio saloną. Draugams kaip smagus pokštas dovanojami net striptizo šokėjų pasirodymai.

Pagal sąrašą

Esama ir kitokių – materialinės paramos – dovanų. Tai visai priimtina įkurtuvių, vestuvių proga. Todėl būsimiems jaunavedžiams ar naujakuriams nereikėtų drovėtis sudaryti dovanų sąrašą. Su artimaisiais tai – draugiškas ir normalus elgesys. Juk niekas nenori išvyniojęs dovanas rasti tris kavamales ir penkis sieninius laikrodžius. Geriau visa tai iš anksto aptarti.

Vestuvių proga tinka ir dovanų čekiai. Jei giminė turi ir gali perduoti šeimos vertybes – brangius daiktus, indus, stalo sidabrą – puiku, bet šitai galima padaryti ir tada, kai jauna šeima subręs perimti tradicijas. Juk daugelis jaunų žmonių pradeda gyventi tikėdami, kad jie gyvens „visiškai kitaip“. Tai dar viena priežastis, kodėl nereikėtų apkrauti jaunavedžius dėdžių ir tetų skonį atitinkančiomis dovanomis, betgi jei tai auksas.

Ne už kalnų Kalėdos

Šv. Kalėdų išvakarėse kaip akis išdegę puolame į parduotuves, ieškodami dovanų artimiesiems, bičiuliams, bendradarbiams. Dažniausiai tai paliekame paskutinėms dienoms prieš šventes. Todėl patiriame daugiau stresų nei malonumo. O juk pats dovanos ieškojimas, galvojimas apie žmogų, kuriam ją įteiksi, jos išrinkimas turėtų teikti džiaugsmą. Todėl tai reikėtų daryti iš anksto, galbūt jau dabar, neskubant ir pasvarstant, ką norėtum padovanoti, ką tas žmogus galėtų iš tavęs gauti dovanų, kas jį labiausiai pradžiugintų, maloniai nustebintų ar netgi apstulbintų. Nepamirškite atsižvelgti į jo charakterį, pomėgius, svajones.

Per šventes kiekvienas turėtų gauti tai, apie ką svajoja. Gudriai paklauskite draugų, artimųjų, ko jie laukia. Gal ir pats prisiminsite, jei gerai pagalvosite. Gal anksčiau yra prasitarę, ko norėtų. Mažesni vaikai gali apie tai parašyti laišką Kalėdų Seneliui. Neatidėliokite dovanų pirkimo paskutinei akimirkai. Pirktos paskubomis jos dažnai neatitinka lūkesčių. Venkite dovanų, kurios per jėgą auklėja. Dukra nebūtinai perskaitys Maironio raštus, jei vietoj išsvajotų džinsų po eglute ras juos. Rizikinga paaugliui sūnui dovanoti vyriškus marškinius, jei jis mėgsta kitokį stilių. Prancūziški kvepalai žmonai – gal ir gera dovana, jei tikrai žinote, kokiais kvepintis ji mėgsta. O gal verta pasiteirauti, gal jau turi nusižiūrėjusi kokį kitą, naują kvapą?.. Vyrui šlepetės ar pižama – dovana šiaip sau, nes jis tikrai apie tai nesvajoja. Gal geriau pasidairykite ko nors romantiškesnio?..

Dovana artimam žmogui nebūtinai turi būti brangi. Tai gali būti kad ir „aguonos grūdelis“, bet jis turi kažką tam žmogui reikšti. Ir, kaip sakoma, tai turi „eiti“ iš pačios širdies. Ypač tokių švenčių kaip Kalėdos, Naujieji metai proga.

Kokios išvados? Renkant dovaną negalima pirkti bet ko. Tai labai sudėtingas, subtilus ir daug apmąstymų reikalaujantis darbas. Bet jis to vertas. Geriausias dovanas turime ar širdyse saugome visą gyvenimą.