Badmintonininkas K. Navickas išpildė vėžiu sergančios mergaitės svajonę

Prieš išvyką į Azerbaidžane vykstančias Europos sporto žaidynes garsiausias Lietuvos badmintonininkas Kęstutis Navickas kraujo vėžiu sergančiai mergaitei padovanojo dviratuką ir muzikos grotuvą "iPod".

Trijų dienų šokas

"Barzda simbolizavo mano prisikėlimą po sunkios kryžminių raiščių operacijos, – badmintonininkas K.Navickas barzdą augino dvejus metus. Dėl jos kaunietis netgi tapo modeliu. – Prasidėjo olimpiniai metai, naujas etapas. Jo pradžia – jau be barzdos, tarsi naujas knygos lapas, išgijimas po sunkių traumų."

Prieš išskrisdamas į Baku Kęstutis prisipažino, kad Lietuvos badmintono rinktinės vyr. treneriui Juozui Špelveriui barzdą žadėjo nusiskusti jau seniai. To nepadarė, nes dėl jos populiarumo mados pasaulyje turėjo įsipareigojimų.

"Tačiau pažadą ištęsėjau, – šyptelėjo badmintonininkas. – Tiesa, nusiskutęs tris dienas nepažinau savęs, buvau tarsi netekęs dalies veido."

Barzda jau buvo tapusi neatsiejama Kęstučio įvaizdžio dalimi, todėl ją nusiskutęs buvo šokiruotas ne tik jis, bet ir nemažai jo pažįstamų. Kai kurie jų sportininką artimai pažinojo tik barzdotą.

"Vieniems geriau atrodžiau su barzda, kitiems – be jos. Kai kurie kalba apie atjaunėjimą, bet, svarbiausia, kaip jaučiuosi aš. Ir su barzda, ir be jos nesijaučiu senas, – atvirai kalbėjo K.Navickas. – Be to, barzdos nuskutimas – tarsi atsinaujinimas,  naujos gyvenimo prasmės ir naujo tikslo atsiradimas."

Trejų metų vaiko džiaugsmas

Vis dėlto nuskustos barzdos Kęstutis nesureikšmina, tai – smulkmena.

Badmintonininkas džiaugiasi kitu įvykiu: pavyko įgyvendinti kraujo vėžiu sergančios trejų metų Živilės svajonę. Po antrus metus iš eilės vykusio K.Navicko vardo paramos turnyro visos lėšos buvo skirtos Rimanto Kaukėno paramos grupei.

"Švenčionėliuose gyvenanti trejų metų mergaitė svajojo apie dviratį ir prieš miegą neužmigdavo be filmukų, – apie jį sužavėjusią mergytę ir jos šeimą kalbėjo Kęstutis. – Nuostabus jausmas įgyvendinti vaiko svajonę. Mačiau nuoširdų sergančio vaikelio džiaugsmą, kai ji sėdo ant dviratuko, pamatė muzikos grotuvą "iPod".

Grįžęs iš Azerbaidžano badmintonininkas su R.Kaukėno paramos grupe ketina įgyvendinti dar dviejų sunkiai sergančių vaikų svajones.

"Visus skatinu socialiai žvelgti į tokias akcijas ir turintiems galimybę bent menkai padėti vienas kitam", – kvietė sportininkas, pastebėdamas, kad dabar žmonės pernelyg sureikšmina save, menkiausius dalykus, neatsižvelgdami į šių dienų problemas.

Perkainojo vertybes

Ar jis nesijaučia savotiškai kaltas, matydamas sunkiai sergančius vaikus, o pats pasiekęs skambių pergalių ir keliaudamas po pasaulį, valgydamas ką nori, gyvendamas oriai? 

"Tokios mintys kilo, kai patyriau sportininkams labai sunkias Achilo sausgyslės, kryžminių raiščių traumas. Atrodė, kad griūva mano pasaulis, atėjo gyvenimo pabaiga, – šyptelėjo Kęstutis. – Kai Kauno klinikose pamačiau žmones, sergančius mirtinomis ligomis, negalinčius judėti, kasdien kovojančius už savo gyvybę, supratau, kad tai – niekis."

Badmintonininkas per savo karjerą patyrė ir skambių pergalių, ir murdėsi dugne. Iš nepasiturinčios šeimos kilęs 31 metų vyras supranta sunkiai gyvenančius, nepriteklių jaučiančius ir sergančius žmones.

"Labai sunkios traumos, kai atrodė, kad niekada jau negrįšiu į sportą, sunkus dešimties metų darbas užsienyje ir tėvynės, artimųjų ilgesys padėjo perkainotii vertybes", – prisipažino sportininkas.

Prasmė padėti

"Po mirties liks ne mūsų sukaupta patirtis, bet tai, ką sukūrėme savo gyvenime", – atmintin įstrigusius kažkieno ištartus žodžius kartoja garsus Lietuvos badmintonininkas.

Dėl to jis nori kurti gėrį. Sako, kad padedant sergantiems vaikams, apima ne tik liūdesys, bet ir didelis džiaugsmas.

"Jauti atsakomybę ir prasmę, tai darydamas", – pripažįsta Kęstutis.

Blogas oras, bloga nuotaika, neišmiegota naktis, skaudama galva, suplyšęs drabužis, nuleista automobilio padanga – kiek daug priežasčių, trukdančių kurti gėrį. 

"Ar reikia dėl to mums dejuoti, skųstis draugams ir artimiesiems, bėdoti socialiniuose tinkluose? – retoriškai klausė sportininkas. – Supraskime, kad gyvenime yra išties sunkių problemų ir baisių dalykų. Atminkime, kad kažkas tyli, sukandęs dantis, nors kasdien kovoja su mirtimi."