16 nuotakų, penki jaunikiai, 16 prabangių automobilių, keturi policininkai, buteliais žongliruojantis barmenas. Centrinė keturis milijonus gyventojų turinčio Keiptauno gatvė stebėjo efektingą lietuvių projektą "Bėganti nuotaka".
Kęstučio Liatuko nuotr.
Skirtumai ir panašumai
Bendrovės "Fresco Pictures" vadovas ir projekto idėjos autorius Edmundas Sipkus nenustygsta vietoje: emocingas, judrus, trykštantis gyvenimo džiaugsmu. Kiekvieną sakinį jis palydi išraiškingais gestais. E.Sipkus pasakoja apie Lietuvoje nuskambėjusį projektą "Bėganti nuotaka", kuris neseniai buvo pristatytas Afrikoje.
Vilnius, A.Goštauto gatvė, 2009-ųjų rugsėjo 27 d., sekmadienis, 9–19 val. 17 laipsnių šilumos. Keiptaunas, 2010-ųjų balandžio 25 d., sekmadienis, 9–18 val., 22 laipsniai šilumos.
Vilniaus projekte dalyvavo 150 žmonių. Čia buvo 24 nuotakos baltomis suknelėmis, 50 juodų mersedesų, bet nė vieno jaunikio.
Pietų Afrikos Respublikos sostinėje Keiptaune dalyvavo 80 žmonių. Buvo 16 nuotakų (juodaodė ir mulatė, kitos baltaodės), penki (juodaodis, mulatas ir trys baltaodžiai) jaunikiai ir 16 naujintėlaičių bei antikvarinių automobilių. Raudonas "Ferrari 430 Spider" ir geltonas "Ferrari Scaglietti" priešakyje, taip pat "Bentley Flying Pur", "Mercedes SL 65 AMG", "Jaguar E-Type".
Vilniuje užtvertą gatvės ruožą prižiūrėjo du policijos ekipažai, o veiksmą it filme stebėjo smalsūs, bet ramūs praeiviai. Keiptaune, dangoraižių fone, veiksmą prižiūrėjo irgi du policijos ekipažai, bet žmonės, skirtingai nei Lietuvoje, reagavo plojimais, juoku, šūksniais.
Afrikiečiai – emocingesni
Pusketvirtos valandos uždaryti centrinę gatvę Long kainavo 200 litų. Edmundas šypsosi prisimindamas vaizdą, kaip dangoraižių fone viduryje gatvės stovėjo stalas, kėdės ir fotografavosi vienas pagrindinių Afrikos vedybų firmų bosas su dvylika "apaštalų" – nuotakomis baltomis suknelėmis.
Jis šypsosi prisimindamas, kaip garsiausios Keiptauno prestižinių ir antikvarinių automobilių nuomos kompanijos (joje mašiną neseniai nuomojosi Angelina Jolie, o kitą dieną Johnas Travolta) darbuotojai nuo ryto įspūdingomis mašinomis, taip pat ir "AC Cobra", užstatė nemokamas stovėti skirtas vietas.
E.Sipkus šypsosi prisimindamas, kaip šokėjos, vaidinusios nuotakas, staiga uždainavo ir kaip į automobilį "Ferrari" atsitrenkė iš paskos bėgusi nuotaka. Ji baiminosi, ar nenusibrozdino kojos, o vairuotojas jaudinosi, ar nenusibraižė automobilis.
Edmundas šypsosi prisimindamas, kaip policininkai mielai dalijo interviu, o praeiviai emocingai reagavo, pamatę, kaip dūžta gatvėje žongliravusio barmeno butelis.
"Turbūt viso pasaulio menininkai turi kažką bendro", – jis kvatodamasis iškelia rankas į dangų prisimindamas, kai, iš pradžių nežinoję, ką daryti, o vėliau suvokę, kad jiems suteikta visiška laisvė, ėmė improvizuoti kirpėjai ir visažistai.
Neviltis Johanesburge
"Kaip tai gali pavykti?", "Neįmanoma", – abejonių raukšles afrikiečių kaktose po šou pakeitė plačios baltadantės šypsenos.
O pradžia buvo kitame Pietų Afrikos Respublikos mieste – Johanesburge. Sunki. Mieste, kur visi namai apjuosti elektrinėmis arba spygliuotomis tvoromis. Ir visi žmonės bent kartą gyvenime patyrę atvirą vagystę, apiplėšimą ar buvo išmesti iš automobilio.
"Ten filmavome išeivių iš Lietuvos vestuves", – per ilgas, kelis mėnesius trukusias atostogas PAR, lietuviai nufilmavo keturias santuokų ceremonijas ir šventes. Tačiau pagrindinė svajonė buvo projektą "Bėganti nuotaka" realizuoti Afrikoje.
Nuotaika ir viltis įsižiebė išvažiavus Kalėdų atostogų į Keiptauną: į Johanesburgą lietuviai jau negrįžo. Tačiau tame įspūdingame mieste jie privalėjo įsisąmoninti vieną taisyklę.
Asmeniniai ryšiai
E.Sipkus ir jo kolegos iš pradžių nesuprato, kodėl, jiems minint garsią vietos vestuvinių drabužių, automobilių nuomos ar visažistų kompaniją, afrikiečiai vis tikslindavo: "O pas ką lankėtės?"
Tik vėliau suvokė, kad ten nesirenkama, kur pigiau. Ten ieškoma paslaugų ir ryšių tik pas savus arba kur lankėsi pažįstamo pažįstamas.
"Jaunas ėriukas, supjaustytas plonais griežinėliais, švelniai apkepintas iš abiejų pusių ir apibarstytas bazilikais, – patikslinusi, kaip pagamintas ėriukas, kuklaus restorano padavėja plačiai šypsojosi. Prestižiniuose vietinių lankomuose restoranuose meniu surašytas ant vieno lapo – tik patiekalas ir kartais – kaina. Šypsodamasi padavėja tęsė: "O ką jūs šiandien nuveikėte?"
Kai sužavėti maisto ir betarpiško bendravimo lietuviai po savaitės vėl apsilankė tame pačiame restorane, jie išgirdo tos pačios padavėjos klausimą: "Ar šiandien jūsų darbams nesutrukdė lietus?" Lietuviai suvokė: Pietų Afrikoje ypač svarbus asmeninis ryšys.
Keturis milijonus gyventojų turintis Keiptaunas apraizgytas ryšių tinklu. Ir visi kasasi tol, kol suras kažkokį pažįstamą.
"Mes gėrėme arbatą su ja ir valgėme sausainius su juo", – tai burtažodis, kurį išmoko "Fresco Pictures" vadovas, tiesdamas Afrikoje kelią projektui "Bėganti nuotaka".
Vyrai juodais drabužiais
O afrikietiškos vestuvės? Jos būna dviejų rūšių: juodosios ir baltosios. Afrikoje tik turtingi juodaodžiai kelia vestuves, kuriose nuotaka vilki baltą suknelę. Įprastos juodaodžių vestuvės – tradicinės, joms organizuoti niekas nešvaisto pinigų.
Vadinamosios baltosios vestuvės kartais būna labai efektingos. 350 žvakių, vėjyje besiplaikstančios baltos užuolaidos ir ugnies šešėliai. Senos knygos, verpimo rateliai, daugybė gėlių. Tokias vestuves afrikiečiams surengė lietuvių komanda.
Neretai PAR didžiausia pinigų suma išleidžiama nuostabiausios gyvenimo šventės nuotaikai, interjerui ir stiliui sukurti. "Ne salės dydžiui ir kalnams maisto", – pastebi nuo 200 iki 300 tūkstančių litų už vestuves mokėjusių žmonių šventėje dirbusi lietuvių komanda, kuri, kaip ir visas aptarnaujantis personalas, vilkėjo juodais drabužiais. Ir net tamsiai mėlynas kojines turėjo pakeisti juodomis.
Ant dekoruoto stalo nėra patiekalų, jie atnešami kaip restorane. Suvalgei – po to kitas patiekalas, alkoholinius ir gaiviuosius gėrimus pilsto padavėjai – tereikia pakelti ranką. Įprastų tostų nėra, tik trys – jaunikio, vyriausiojo pabrolio ir nuotakos kalbos.
Septyni litai penkiolika centų
"Išvakarėse jaunieji su artimaisiais repetuoja vestuvių ceremoniją, todėl per iškilmes jie mažiau panikuoja, žino, kur stovėti ir ką daryti. Vestuvių kulminacija dažniausiai planuojama apie 16 val., tada, kai pradeda leistis saulė", – pasakojo E.Sipkus.
Didelį efektą lietuviai sukėlė, kai dar tą pačią vestuvių dieną, vakare, surengė filmuotos medžiagos peržiūrą: "Afrikoje tai buvo neįprasta, o kai dar emocijos įaudrintos, žmonės, žvelgdami į nufilmuotus vos prieš kelias valandas įvykusios ceremonijos vaizdus, ir juokėsi, ir verkė.
Ar projektą "Bėganti nuotaka" įvairiuose žemynuose svajojantis realizuoti E.Sipkus kažką atsivežęs iš PAR bandė pritaikyti Lietuvoje? Edmundas juokiasi: betarpišką bendravimą. Pirmą dieną grįžus įnamo, jam prireikė skalbimo miltelių.
"Kaip jums sekasi?" – plačiai šypsodamasis parduotuvėje jis pasiteiravo pardavėjos. Moters akys net išsiplėtė iš netikėtumo: "Hm... Septyni litai penkiolika centų..."
Du skirtingi PAR miestai
Johanesburge, kur valdžioje – juodaodžiai, klesti apsaugos firmų verslas. Visi namai – su elektrinėmis arba spygliuotomis tvoromis, ginkluoti ir naujausia technologija apsirūpinę apsaugininkai akimirksniu reaguoja į iškvietimus.
Johanesburge lietuviai nesutiko nė vieno žmogaus, kuris nebūtų apiplėštas, išmestas iš automobilio. Kuo ilgiau ten gyveni, tuo greičiau artėja laikas, kai tau kažkas panašaus įvyks.
Žmonės grynaisiais nešiojasis tik nedideles sumas, pigius mobiliuosius telefonus. Prie bankomatų nusidriekia 12–15 žmonių eilė.
Johanesburgas – verslo, greitų sprendimų ir pinigus kalančių žmonių miestas. Daugelis važinėja naujais "Mercedes 63 AMG C", net ir su pustuščiu degalų baku: "Mašina atspindi socialinį statusą."
Johanesburge žmonės pinigus uždirba, Keiptaune, kur nuostabūs kalnai, vandenynas, besileidžianti saulė, dangoraižiai, – išleidžia. Čia – ramu, vaikščiojama pėsčiomis, neskubama. Tiesa, atokiau yra lūšnynų rajonas, kuriame, neretai net šaldytuvų dėžėse, gyvena apie 2,3 mln. gyventojų. Tačiau tik 10 proc. namų apsaugoti elektrinėmis tvoromis.
Į prestižinę automobilių nuomos kompaniją atvažiavę daužtu, be išmetamų dujų vamzdžio mėlynos spalvos "VW Beetle", lietuviai nesulaukė paniekos. Keiptaune mašina atspindi stilių, bet ne socialinį statusą.
Keiptauno mokyklose draugauja ir baltieji, ir juodaodžiai vaikai, tačiau itin retas reiškinys, kad prie vieno stalo linksmintųsi keturi baltieji ir trys juodaodžiai; socialiniame tinklalapyje "Facebook" beveik nerasi, kad baltaodžio draugų sąraše bus juodaodis. Apartheidas baigėsi. Prasidėjo kitas?
Naujausi komentarai