Tvarus interjero dizainas – vyraujanti kryptis

Dar neseniai mūsų suvokimas apie tvarų interjerą buvo gana ribotas. Darėme prielaidą, kad jei naudojame natūralias arba ekologiškas apdailos medžiagos, iš jų pagamintus baldus, atnaujintus senus daiktus – tai ir yra tvarumas. Šiandien ribos gerokai išsiplėtė. Svarbiausiu akcentu tapo perdirbtos, iš atliekų pagamintos arba naujos natūralios, ilgaamžės medžiagos, tausojančios gamtos išteklius ir aplinką.

Žiedinės ekonomikos principas 

Mūsų planeta virsta šiukšlynu, gamtos ištekliai senka – tokia besaikio, neatsakingo vartojimo kaina. Siekiant suvaldyti šį procesą kilo idėja kurti tokius produktus, kuriems gaminti reikėtų mažiau resursų, o jiems pasenus ar sugedus būtų galima pataisyti, atnaujinti arba perdirbti ir panaudoti naujiems daiktams gaminti. Taip būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai, sumažėtų jos tarša. Tai ir yra žiedinės ekonomikos, veikiančios pasikartojančiais ciklais, principas. Iš čia kilo ir žiedinio dizaino terminas.

Iš tiesų perdirbti galima beveik visas atliekas: plastiką, popierių, stiklą, tekstilę, metalą, medį, panaudotą betoną, kitas statybines medžiagas. Galimybės kurti naujas medžiagas iš įvairiausių gamtinių – augalinių ir gyvūninės kilmės žaliavų, kurios iki šiol iš viso nebuvo naudojamos arba labai mažai, taip pat beveik neribotos. Dizaineriai kuria vis daugiau interjero detalių, baldų, kuriuos galima perdirbti daugybę kartų, tokiu būdu jų vartojimas tampa begaliniu su minimaliomis gamybos sąnaudomis.

Natūralios medžiagos, tokios kaip medis, oda, akmuo, vilna vertinant iš tvarumo perspektyvos yra tinkamas pasirinkimas, tačiau jas, kaip ir kitus resursus reikia naudoti atsakingai, nes jie nėra begaliniai. Todėl nemažai dizainerių renkasi alternatyvas – pavyzdžiui bambuką, o ne ąžuolą ar pušį, nes bambukas labai greitai auga. Ne natūralų akmenį, o iš įvairių jo rūšių atliekų, gamybos likučių pagamintas naujas kompozicines medžiagas. Odos pakaitalai gaminami iš ananaso žievės pluošto, grybienos, kukurūzų.

Dėmesys atsparumui ir mobilumui 

Ne mažiau svarbus yra ilgaamžiškumo aspektas. Parenkant apdailos, dekoro medžiagas, baldus, interjero detales vis daugiau dėmesio kreipiama į tai, kaip ilgai jie tarnaus. Prioritetas suteikiamas produktams, kuriuos susidėvėjus ar pasenus galima atnaujinti, perdirbti, pakeisti jų paskirtį. Dizainerių užduotis – vis dar tebefunkcionuojančius daiktus kūrybiškai pritaikyti naujame interjere, prikelti naujam gyvenimui restauruojant, o ne skubėti pirkti kitus taip tik dar labiau didinant vartojimą.

Gamintojai ir technologai deda pastangas, kad būtų sukurtos kuo atsparesnės dėvėjimuisi medžiagos – grindų danga, dažai, baldinės plokštės, gobelenas ir kt. Projektuojant tvarų interjerą nesivaikoma itin modernių sprendimų, verčiau naudojami klasikiniai, patikrinti laiko, ne taip greitai išeinantys iš mados. Paprastumas ir funkcionalumas laimi prieš puošnumą, įmantrumą. Nepraktiškų daiktų, perkamų vien dėl grožio, iš viso atsisakoma.

Tvarumas suprantamas ir kaip lankstus, universalus gyvenamųjų erdvių planavimas. Tai reiškia, kad pasikeitus gyventojams ar situacijai šeimoje, tarkime, porai susilaukus vaikų ar jiems suaugus ir išsikrausčius, nereikia griauti ir iš naujo mūryti sienų, nudaužyti senų plytelių norint pritaikyti būstą naujiems šeimininkų poreikiams. Tas pats principas taikytinas ir apdailai, ji turi būti tokia, kurią bus lengva, nebrangu pakeisti. Čia praverčia transformuojami baldai, mobiliosios pertvarų sistemos.

Panaudoti įmanoma beveik viską 

Dizainerių kuriami nauji produktai iš perdirbtų atliekų įrodo, kad panaudoti galima beveik viską, kas keliauja į sąvartynus. Pavyzdžiui, italų dizainerių tvarumo entuziastų Andrea Trimarchi ir Simone Farresin duetas "Fomafantasma" eksperimentuodamas su elektronikos atliekomis sukūrė baldines plokštes, kurių sudėtine dalimi tapo šiose atliekose esantys metalai, tarp jų ir auksas. Iš jų gaminami modernaus dizaino baldai darbo kambariams, biurams – lentynos, stalai, komodos, virtuvės baldai.

Osle įsikūrusi tarptautinė dizaino grupė "Snøhetta" kėdėms gaminti naudoja gamybines atliekas, surinktas iš vietinių žuvininkystės kompanijų. Tai seni tinklai, virvės, vamzdžiai ir pan. Jos susmulkinamos ir virsta granulėmis, o iš jų gaminama kompozicinė medžiaga. Kėdės korpusui naudojamas perdirbtas metalas. Žalsvos spalvos minimalistinio stiliaus baldas atrodo labai stilingas, naujoji medžiaga primena marmurą. Be to, šios kėdės labai tvirtos, tad tarnaus tikrai ne vienus metus.

Britų dizaineris Bethan Gray baldams gaminti naudoja kriaukles ir plunksnas. Kriauklės atkeliauja iš Filipinų žvejų bendruomenių, o plunksnos yra įvairių bendrovių gamybinės atliekos. Stalai, kėdės, lentynos išsiskiria unikaliais grafiškais raštais, subtiliais atspalviais. Guillermo Whittembury, Joriso Olde-Rikkerto, Kevino Rouffo ir Luiso Paco Bockelmanno, dizaineriai iš Londono Karališkojo meno koledžo, kuria indus iš perdirbto raudonojo molio, aliuminio pramonės atliekos.

Nebe naujiena – masinė baldų gamyba iš perdirbto plastiko, jis išgaunamas perdirbus PET plastikinius buteliukus. Ne vienas žinomas prekinis ženklas siūlo įsigyti iš šios medžiagos pagamintų virtuvės komplektų, kėdžių. Svarbiausia, kad šią medžiagą galima perdirbti neribotą kartų kiekį. Tarkime, nusidėvėjo ar atsibodo iš jos pagamintos kėdės, perdirbus pagaminamos naujos, kitokio modelio, skirtingo dizaino. Tokius baldus dizaineriai vadina amžinais, tai – naujas tvaraus dizaino terminas.

Iš to, ką sukūrė gamta 

Londone, biodizaino laboratorijoje "Faber Futures", įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti natūralius dažus namų tekstilės gaminiams. Eksperimentuojant su dirvožemyje gyvenančiais mikroorganizmais Streptomyces coelicolor ir grybais mokslininkams pavyko nudažyti audinius rausva, melsva, žalia ir geltona spalva. Kadangi naudojamas gyvas pigmentas, nereikia daug vandens, taip taupomi jo ištekliai, nenaudojami cheminiai dažai, todėl neteršiama aplinka.

Britų dizaineriai Sebastianas Coxas ir Ninela Ivanova kuria baldus, šviestuvus ir kitus interjero elementus iš grybienos pluošto, kuris primena audinį. Tą pluoštą jie taip pat gamina patys – vieno iš dizainerių nuosavame miške, drėgnoje vietoje ant žemės iš gluosnio šakelių suformuojami moduliai, o juose iš grybų, augančių ant smulkių medienos atliekų, po kurio laiko susiformuoja naujoji medžiaga. Islandijos meno akademijos studentai iš medienos plaušų pagamino plokštę, kuri susiformuoja savaime, be klijų.

Pietų Indijoje, kokosų auginimu ir perdirbimu besiverčiančiame ūkyje gimė naujas produktas – alternatyva gyvūninės kilmės odai. Jis išgaunamas fermentacijos proceso metu, kai celiuliozės sluoksnis sumaišomas su kokosų riešutų vandenyje gyvenančiomis bakterijomis. Per mėnesį celiuliozė virsta drebučiais, o dar po kurio laiko sukietėja ir tampa panaši į odą, patvari ir ilgaamžė medžiaga, kuri niekada netaps atlieka, teršiančia aplinką, nes natūraliai suyra gamtoje.

Neatsilieka ir lietuviai

Neseniai ekologinio dizaino asociacija "Ekoda" pristatė unikalų projektą – bendromis 15 Lietuvos dizainerių pastangomis sukurtas tvaraus namų interjero pavyzdys "Eko Room".

Jame galima pamatyti įvairius interjero elementus iš perdirbtų atliekų, antrinių žaliavų, naujam gyvenimui atnaujintus senus daiktus. Pavyzdžiui, šviestuvų iš perdirbto laikraštinio popieriaus seriją, lentynas ir dėžutes iš sulūžusių riedlenčių, pagalvėles ir antklodes iš senų džinsų, senus restauruotus baldus, indus iš medžio žievės, keramikos gaminių (plytelių, indų), glazūruotų iš pramoninių metalo atliekų pagaminta glazūra ir kt. Šio projekto idėja – propaguoti gamtos išteklius ir aplinką tausojančius sprendimus, paskatinti susimąstyti apie tvarumo principus ir ugdyti ekologišką požiūrį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą
    Kokie ženklai rodo, kad atėjo laikas įsigyti naują šaldytuvą

    Paprastai buitinę techniką keičiame nauja tada, kai ji nepataisomai sugenda. Vienas ilgiausiai naudojamų buities prietaisų yra šaldytuvas. Jis retai kada pats duoda aiškų signalą apie artėjantį laiką jį remontuoti arba apskritai pakeis...

  • Tarsi jūra banguojantys želdynai – stilingai aplinkai
    Tarsi jūra banguojantys želdynai – stilingai aplinkai

    Šie augalai – tarsi atkeliavę iš pievų ar pajūrio kopų. Kai kas juos vadina dekoratyvinėmis žolėmis ar smilginiais augalais, bet, pasak Juragių medelyno vadovo Donato Venckevičiaus, teisingiausia būtų sakyti – varpiniai aug...

    1
  • Dažydami sienas galvokite ir apie sveikatą
    Dažydami sienas galvokite ir apie sveikatą

    Namuose užsiimant remonto darbais, dažnai svarstoma apie sienų spalvas, stilių, grožį. Tačiau ne visi sienų dažai yra vienodi: esama tokių, kurie gali padėti išvengti ligų. ...

  • Ką verta žinoti nuomojant būstą?
    Ką verta žinoti nuomojant būstą?

    Nekilnojamasis turtas nuo seno laikomas pelninga investicija. O būsto kainoms tik augant, butas, perkamas nuomai, jokia staigmena. Į kokį objektą vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį? Ir kokie svarbiausi elementai padės greičiau išnuomoti norim...

  • Svajonių namus susikūrę kauniečiai atostogauja savo kieme
    Svajonių namus susikūrę kauniečiai atostogauja savo kieme

    Kai visi uoliai krauna atostogų lagaminus, planuoja savaitgalius pajūryje ar kaimo turizmo sodyboje, Asta ir Gintaras Žiliai neketina kojos kelti iš namų. "Geriausios atostogos – namuose", – šypsosi Asta, buvusi Kauno mu...

    24
  • Lino atgimimas: daugiau švelnumo, minkštumo ir jaukumo
    Lino atgimimas: daugiau švelnumo, minkštumo ir jaukumo

    Natūralu, sveika, patvaru. Turbūt pirmiausia tokie epitetai ima suktis galvoje prakalbus apie liną. O pastaraisiais dešimtmečiais nuo seno lietuvių vertinta medžiaga įgijo ir naujų vertybių – šiuolaikinių technologijų dėka gerok...

  • Inventorizacija J. Brūzgos namuose: nenaudoja penktadalio namie esančių prietaisų
    Inventorizacija J. Brūzgos namuose: nenaudoja penktadalio namie esančių prietaisų

    Elektronikos platintojų asociacija (EPA) inicijavo projektą, kuriame pakvietė žinomus žmones pasidalyti patirtimi apie savo vartojimo ir elektronikos atliekų tvarkymo įpročius. Atlikėjas Jurgis Brūzga suskaičiavo, kiek ir kokių prietaisų yra jo na...

  • Neveronyse – mažosios Rumšiškės
    Neveronyse – mažosios Rumšiškės

    Rimos ir Juozo Ručių namą Neveronių seniūnijoje Šlamučių gatvėje jau puošia meniška lenta su užrašu "Gražiausia sodyba 2010". Nepaisant įvertinimo, šeimininkai ir toliau su meile puoselėja aplinką. ...

    3
  • Pamiršta namų erdvė atgimsta: patarimai, kaip balkoną paversti poilsio oaze
    Pamiršta namų erdvė atgimsta: patarimai, kaip balkoną paversti poilsio oaze

    Ilgus metus daugiabučių balkonai būdavo paversti sandėliukais – juose žmonės laikydavo daiktus, džiaudavo skalbinius. Tačiau, pasak ekspertų, balkono funkcija namuose keičiasi – jis tampa kambariams prilygstančia gyvenamąja erdve. Balko...

  • Madingiausios plytelės: netobulumas žavi
    Madingiausios plytelės: netobulumas žavi

    Zeližo plytelės, dar vadinamos marokietiškosiomis, – šių metų interjero madingiausios. Net jei pavadinimą girdite pirmą kartą, tikrai esate jas kur nors matę. Jos ypatingos tuo, kad yra nedidelės, rankų darbo, nerasime dviejų vie...

    1
Daugiau straipsnių