Vis daugiau lietuvių atranda malonumą klaidžioti labirintais. Meditacijai ar pramogai skirtą suraizgytą taką galima sukurti bemaž iš visko: augalų, akmenų, smėlio, sniego, virvelių.

Prasmė: klaidžiodamas po labirintą ir nerasdamas išėjimo, žmogus tarsi atsiriboja nuo išorinio pasaulio ir nusiramina.

Religinė prasmė išblėso

Priešistoriniai labirintai, tikima, buvo spąstai piktosioms dvasioms, tarnavo kaip takelis ritualiniams šokiams. Apie suraizgytus kelius, iš kurių nelengva rasti išėjimą, pasakoja įvairių tautų mitai, pasakos, legendos. Labirintų simbolika buvo vaizduojama ant monetų, papuošalų, buities rakandų, audinių raštuose.

Viduramžiais labirintai simbolizavo sunkų kelią link Dievo, kuris aiškiai pavaizduotas centre. Kadaise labirintai taip pat buvo laikomi kelionės į šventąsias vietas simboliu siekiant išganymo arba nušvitimo. Dauguma žmonių neturėjo galimybės nukeliauti į šventąsias vietas ir malda labirinte tarsi atstodavo tai.

Iki šių dienų išliko daugybė senų labirintų – šventovėse, valdovų rūmuose, parkuose. Ilgainiui religinė labirintų svarba išblėso, jie buvo naudojami pramogai. Pastaruoju metu vėl prisimenama pirminė labirintų prasmė. Kuriami ir nauji – kaip meditacijos priemonė, apmąstymų vieta.

Įsijautusieji atranda save

Daugiau kaip 30 labirintų Lietuvoje ir užsienyje sukūręs geografijos ir kūno kultūros mokytojas Vaidenis Čapskis jais domisi gerą dešimtmetį.

"Labirintas – tai subtilus perėjimas iš materialaus į neregimą, jutiminį, pasaulį. Tai viena seniausių pasaulyje dvasinių praktikų", – paaiškino labirintų entuziastas.

Medžiaga labirintui kurti, pasak jo, gali būti pati įvairiausia. Laikinam statiniui pakanka ir popieriaus skiautelių, virvelės, šakaliukų ar smėlio, ilgaamžiam labai tinka akmenys ar gyvatvorės.

Lietuvoje labirintų gal ir būta, bet jų liekanų nerasta. "Pas mus yra išlikęs tik vadinamasis Rėdos ratas", – pridūrė pašnekovas.

Labirintas, pasak V.Čapskio, tai – tarsi forma, per kurią galima pažvelgti į savo vidinį "aš". Kad labirinto svečias atsivertų, pirmiausia jis turi nusiteikti, gebėti susitelkti į spalvas, garsus, kitus jutimus.

Labirinto dydis poveikiui reikšmės neturi. Tame pačiame labirinte galima klaidžioti daug kartų ir melstis, mąstyti, ieškoti vidinio savęs.

Stato prie savo sodybų

Pastaruoju metu labirintai Lietuvoje populiarėja, tiesa, viešų tokių objektų yra nedaug. "Žmonės dažniausiai kuria labirintus savo sodybose. Ir pačiam galima susikurti savo labirintą", – idėją diktavo labirintų kūrėjas.

Vienas pastarųjų V.Čapskio darbų – akmeninis labirintas Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, dvaro pirties kaimynystėje. Jis atviras visiems norintiesiems jame paklaidžioti. Daugybę akmenų iš greta čiurlenančio Pravienos upelio ištraukė ir atgabeno iki pašlaitės pirties entuziastai.

V.Čapskis prisipažino, kad šio labirinto forma nėra unikali. Ją autorius pasiskolino iš vienos Baltosios jūros salų. Šiame labirinte eina dvi gijos. Formą V.Čapskis pritaikė lietuviškai simbolikai. "Du keliai, vedantys centro link – tarsi du žalčiai. Ilgesnis kelias – jausmų, pojūčių, trumpesnis – logikos. Kiekvienas žmogus labirintą gali priimti savaip", – dėstė pašnekovas.

Yra klasikinės labirintų formos, kurioms tūkstančiai metų, ir yra autoriniai labirintai. Labirintus labai mėgsta kurti vaikai, kartais organizuojami specialūs labirintų kūrimo užsiėmimai. V.Čapskis atkreipė dėmesį, kad medituojama ne tik vaikštant po labirintą, bet ir jį kuriant bei įrengiant.

Iš dangaus matoma idėja

Labirintus Lietuvoje garsina ir biologas Saulius Kaminskas, prieš kelerius metus pradėjęs auginti kukurūzus ne derliui, o tiesiog skirtus jais klaidžioti.

Biologą pirmiausia domino kukurūzas kaip augalas. Maždaug prieš 13 metų vyras internete perskaitė, kad Amerikos ūkininkai sugalvojo naują pramogą – milžiniškus labirintus kukurūzų laukuose.

"Aš tuo susižavėjau, bet tada nė nemaniau, kad ir pats tokius darysiu. Mintį brandinau apie 10 metų", – prisipažino S.Kaminskas. Viešą kukurūzų labirintą jis kuria netoli Vilniaus.

Iš pradžių labirinto forma gimsta galvoje, po to vyras jį perpiešia ant popieriaus. Kūryba vyksta žiemą, o pavasarį – laikas ruošti dirvą ir sėti. Nedidelį piešinį perkeliant į kelių hektarų dydžio lauką, reikia labai tikslių skaičiavimų ir matavimų.

"Tai, ką nupieši ant popieriaus, įmanoma pavaizduoti ir kukurūzų lauke", – tikino vyras, į kurio labirintus pažvelgęs iš paukščio skrydžio pamatai sudėtingesnes figūras. Pernai labirinte buvo pavaizduotas Lietuvos tūkstantmečio ženklas, kiek anksčiau jis išraižė Gedimino pilį. "Viską dariau naudodamas tampomą metrą", – prisiminė labirintų kūrėjas.

S.Kaminską žavi ne vien klaidūs labirinto takeliai, bet ir motyvas, pristatoma idėja. Vyrui norisi paskleisti kažkokią žinią. Šiemetis jo kūrinys – Europos žemėlapis, ant kurio užrašas anglų kalba – "Dieve, laimink europiečius".

Kartais reikia pasiklysti

Kukurūzais užsėjamas visas laukas. Augalams suvešėjus, atitinkamos vietos išpjaunamos, išravimos, padaromi takai.

"Jei viską padarai tiksliai ir kukurūzai tavęs nenuvilia, gali būti tikras, kad piešinys iš viršaus matosi puikiai", – savo sezoninio darbo kokybe užtikrintas S.Kaminskas. Samdyti lėktuvą ir tikrinti labirinto piešinį iš viršaus – per brangu.

Savo kurtame labirinte S.Kaminskas ir pats buvo pasiklydęs, tiesa, naktį. "Pajunti, kad pasiklydai. Tarsi sapne, nebežinai – buvai čia, ar ne. Kol ateini į sąmonę..." – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Pasak jo, labirinte gali būti daugiau nei vienas išėjimo kelias, tačiau tai priklauso nuo ploto. Štai 2 ha – nėra didelis kukurūzų labirintas, Amerikoje vidutinio dydžio labirintas kuriamas maždaug 5 ha sklype.

S.Kaminsko svajonė – sukurti tokį labirintą, kuris būtų vienas geriausių Europoje. Pasak pašnekovo, tam reikalinga gera idėja, o visa kita – tik techniniai dalykai.

Apie labirintų poveikį

Ekologinės paskirties labirintas naudojamas pasirinktos vietovės šviesos, informacinių, magnetinių ir kitų srautų sąveikai suderinti. Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse vykdomi tarptautiniai ekologiniai projektai, naudojantys teigiamą labirintų poveikį gamtai. Tokius projektus vykdo JAV, Latvija, Lenkija, Škotija, Rusija ir kitos šalys.

Vestuvinis labirintas kuriamas konkrečiai jaunavedžių porai, atsižvelgiant į individualius ypatumus ir šios sąjungos unikalią istoriją. Kelionė vestuviniu labirintu – būsimo bendro gyvenimo, kupino atradimų, džiaugsmų, sunkumų įveikimo, metafora. Porai suteikiama galimybė emocionaliai išgyventi savo sąjungos sakralumą, sukurti laimingo bendro gyvenimo prielaidas.

Kelionė ezoteriniu labirintu – galimybė giliai pasinerti į savo esmę, susitikti su savo aukščiausiuoju "aš", išryškinti savo tikslus ir uždavinius, suaktyvinti kūrybines galias, išplėsti suvokimo ribas.