Spėlionės apie kainų kritimą jaukia būsto ieškančiųjų planus

Kaimynėse Estijoje ir Latvijoje pradėjus mažėti nekilnojamojo turto kainoms, tokį pat reiškinį pradėta prognozuoti ir Lietuvoje.

Kalbama, kad vis mažiau žmonių ima būsto kreditus, butai nebeperkami taip karštligiškai kaip prieš kelerius metus. Prisiklausę įvairių nuomonių, būstą pirkti susiruošę gyventojai šiuos planus kuriam laikui atideda – laukia kainų mažėjimo. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad būstai vis dar perkami.

Lietuvos banko duomenimis, gyventojai nuo praėjusių metų liepos iki šių metų liepos 1 d. būstui įsigyti iš bankų pasiskolino rekordiškai daug – 4,883 mlrd. litų. Pavyzdžiui, per kalendorinius 2006 m. būsto paskolų portfelis išaugo iki 3,917 mlrd., per 2005-uosius jis buvo 2,975 mlrd. litų. Žinoma, bendras kreditų dydis augo ir dėl to, kad smarkiai išaugo būstų kainos, o kartu didėjo ir kreditų sumos. Kiek asmenų paima kreditus būstui pirkti, Lietuvos bankas duomenų neturi.

Registrų centro duomenys taip pat dar nerodo butų pirkimų sąstingio. Tiesa, vasarą visuomet jaučiamas atoslūgis butų pardavimo rinkoje. Ankstesniais metais butų pardavimų sandorių daugėjo antroje metų pusėje.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika teigė, kad niekas tiksliai nežino, ar nekilnojamojo turto kainos kris ar kils. Pasak jo, nei kainų kritimo, nei skolinimosi augimo tempų lėtėjimo kol kas nejaučiama. „Tačiau dabar yra prielaidų kainoms stabilizuotis ar šiek tiek mažėti. Nedrįsčiau teigti, kad kainos kris 30–50 proc.“, – sakė jis.

Lietuvos banko atstovo duomenimis, liepą gyventojų paskolų portfelis buvo rekordinis – 0,7 mlrd. litų. Pavyzdžiui, pernai per mėnesį vidutiniškai buvo pasiskolinama 0,3 mlrd. litų. Tiesa, tai nereiškia, kad liepą buvo labai daug skolinamasi. Gali būti, kad dalis prekybos sutarčių sandorių buvo pasirašyti prieš pusmetį ar metus, bankai liepą tik pervedė lėšas už anksčiau baigtus statyti ir atiduotus namus.

Vidutinis paskolos dydis praėjusią liepą buvo 189 tūkst. litų. Tai yra 46 tūkst. litų daugiau nei prieš metus.

M.Leikos nuomone, būsto kainų augimas daugiausia buvo lemtas bankų elgsenos. Jie lengvai dalijo būsto paskolas, nes buvo milžiniška butų paklausa. Todėl būsto kainos augo. Jei bankai skolinimosi sąlygas padarytų nepalankias, tikėtina, kad būstų kainos sumažėtų.

Lietuvos gyventojams jau kiek sunkiau gauti paskolas dėl to, kad išaugo kreditų palūkanos. Be to, auga infliacija. Sumokėjusi paskolos įmoką, už likusius pinigus šeima gali įsigyti mažiau nei anksčiau.

„Žmonės tikisi, kad sparčiai augs atlyginimai, bet jei sustos makroekonomikos augimas, to tikėtis nereikėtų. O infliacija gali augti“, – komentavo M.Leika.

Lietuvos banko atstovas atkreipė dėmesį, kad būsto paskolų problemos išryškėja po tam tikro laiko, kai ekonomikoje prasideda nuosmukis. Tai, kad Airijoje mažėja statybininkų paklausa, rodo, jog problemų Lietuvoje bus.

Būsto kainos galėtų mažėti ir tuo atveju, jei naujos statybos būstų pasiūla viršytų paklausą. Juolab kad būstą perkančių jaunų žmonių skaičius šiuo metu Lietuvoje mažėja.

M.Leikos teigimu, pirkėjai dažnai klaidingai mano, kad pirkdami būstą jie pelningai investuoja. Būsto pirkimą investicija galima vadinti tik tada, jei būsto nusidėvėjimas bus mažesnis nei mokamos įmokos dydis bankui.

„Jei įsigyjamas prastos kokybės būstas atokiame rajone, kokia bus tokio būsto vertė po 40 metų?“ – retoriškai klausė Lietuvos banko atstovas. Jo įsitikinimu, verčiau būstą nuomotis, mokėti mažesnes įmokas ir bet kada keisti gyvenamąją vietą.