Ką naudingo žmonės išmeta į buitinių atliekų konteinerius, bene geriausiai galėtų pasakyti kasdien juose besirausiantys gėrybių ieškotojai. Kokių šiukšlių žmonės atsikrato, tiria ir mokslo atstovai.

Neseniai paskelbta, kad Panevėžyje pradedamas parodomasis pakuočių surinkimo projektas, per kurį bus vertinamas mieste esančių atliekų surinkimo konteinerių sistemos efektyvumas. Tai yra kiek ir kokių atliekų surenkama, kiek rūšiuotinų atliekų lieka mišriame sraute, kokios silpnosios rūšiavimo ir surinkimo vietos.

Be to, viename daugiabučių namų ir viename privačių namų mikrorajonuose gyventojai bus mokomi, skatinami rūšiuoti buitines atliekas. Jiems bus išplatintos atmintinės su atliekų rūšiavimo rekomendacijomis ir informacija apie projektą. Bus parengta šių teritorijų antrinių žaliavų konteinerių optimalaus išdėstymo schema. Taip pat bus mėginama diegti atliekų surinkimo maišais metodiką.

Projektą numatoma įgyvendinti iki 2011 m. lapkričio. Atlikus metų veiklos analizę, bus įvertintos jo tęsimo tikslingumo galimybės ir sąlygos. Manoma, kad šie rezultatai turėtų tapti pagrindu gerinant atliekų surinkimo sistemą visoje šalyje.

Kauniečių atliekų rūšiavimo įpročiai tiriami jau antrus metus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto, Inžinerinės ekologijos katedros studentai kas mėnesį vertina, skaičiuoja, kokias atliekas į bendrus konteinerius meta Šilainių ir Žaliakalnio mikrorajonų gyventojai. Darbas vyksta atliekų perkrovimo stotyje, studentams – tai praktika.

Šių metų birželio mėnesio duomenys parodė, kad tiek daugiabučių, tiek privačių namų gyventojai konteinerius užpildo panašiai. Vienintelis ryškus skirtumas – bioskaidžių atliekų kiekis. Tai maisto likučiai, sodo daržo atliekos, kurios gali būti kompostuojamos. Šilainių daugiabučių konteineriuose bioskaidžios atliekos birželį sudarė 32 proc. visų atliekų, o Žaliakalnio individualių namų dvigubai mažiau – 14 proc.

To paties mėnesio tyrimas parodė, kad šilainiškių bendruose atliekų konteineriuose 9 proc. sudarė popierius, 10 proc. – įvairūs plastikai, 12 proc. stiklas, 2 proc. – metalas. Visa tai galėtų keliauti į atskirus, perdirbti skirtus konteinerius.

Tiesa, KTU Inžinerinės ekologijos katedros profesorius Gintaras Denafas atkreipė dėmesį, kad ne visos plastiko rūšys tinka perdirbti, iš konteinerių turinio tik maždaug pusę reikia mesti į rūšiuoti skirtą talpyklą. Tai yra PET butelius ir polietileninius maišelius.

Daugiabučių gyventojai rūšiuoti bioskaidžias atliekas kol kas neturi galimybės, nes nėra tam skirtų konteinerių. Užsienyje yra konteineriai ir tokioms atliekoms.

Viską kruopščiai surūšiavus, bendruose konteineriuose turėtų likti neperdirbamo plastiko, gumos, medžio ir kitų atliekų, kurios, G.Denafo įsitikinimu, galėtų būti deginamos.

Lyginant su Vakarų šalimis, lietuviai šiukšles rūšiuoja vangiai – tik apie 6 proc. visų atliekų yra Lietuvoje surenkamos rūšiavimo konteineriuose.

Antrinių žaliavų rūšiavimo rodikliai 2009 m. (proc.), lyginant su bendru atliekų kiekiu:

Stiklas Plastikas Popierius Metalas Bioskaidžios atliekos

Lietuva 14 4 12 0,44 (surinkimo konteinerių nėra)

(Kaunas)

Suomija 62 13 59 43 39

Šveicarija 74 8 70 19 53