Naujose gyvenvietėse tvyro ne tik gėlių aromatai

Naujose gyvenvietėse tvyro ne tik gėlių aromatai

Priemiesčių kvartalų naujakuriai įspėjami dėl ekologinės bombos grėsmės

Pernelyg sparti Klaipėdos priemiesčių plėtra, iki šiol sulaukdavusi tik teigiamų vertinimų, netruks atsisukti kita puse. Jau dabar ekologai įspėja dėl užslėptos ekologinės bombos – vietinių nuotekų įrenginių, kurie yra daugelyje šalia uostamiesčio įsikūrusių ar dar besikuriančių kvartalų. Pasidžiaugti galimybe prisijungti prie miesto komunikacijų gali retas naujo kvartalo plėtotojas.

Pasigenda gyventojų veiklumo

Bene sparčiausiai gyvenamieji kvartalai kyla Sendvario seniūnijoje, kuriai šiuo metu priklauso 24 kaimai. Seniūnas Juozas Lingis neslėpė nuolat sulaukiantis gyventojų skundų dėl nosį riečiančių fekalinių nuotekų dvoko.

„Kaimynas skundžia kaimyną, esą į daržą pateko svetimų nuotekų. Tokiais atvejais kviečiame aplinkosaugininkus, jie tiria skundus, bet nustatyti, kas kokioje vietoje ir ką po žeme išleidžia, sunku“, – komentavo Sendvario seniūnijos vadovas.

Tačiau situacijos dramatizuoti pašnekovas dar nenorėjo, jis viliasi išvengti ekologinės bombos sprogimo. Seniūno teigimu, kol kas nauji pastatai kyla pamažu ir masinio naujakurių antplūdžio dar nejuntama. Kita vertus, priemiesčių naujakuriai viliasi, kad jau visai netrukus juos pasieks uostamiesčio vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.

Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vytautas Buivydas patvirtino, kad esama planų į priemiesčio kvartalus nutiesti miesto komunikacijas, tačiau greitais pokyčiais džiuginti nesiryžo.

Pažadai gali apvilti

Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius ir teisininkas Algimantas Bružas laikosi kitokios nuomonės. Jis sakė pastebėjęs, kad priemiesčių gyvenvietėse šaknis ketinantiems įleisti gyventojams nelabai rūpi, ar vandentiekio bei nuotekų tinklai bus vietiniai, ar priklausys miestui.

A.Bružo manymu, šiuolaikiškai įrengta ir tvarkingai prižiūrima vietinė vandentiekio, kanalizacijos sistema netrukdo gyventi patogiai ir kokybiškai, o neretai ja naudotis ir pigiau nei miesto komunikacijomis.

„Be abejo, kiekvienas technikos prietaisas turi savo eksploatacijos laiką, ir galbūt po keliolikos metų teks keisti nuotekų valymo įrenginių talpyklą ar pasens pati technologija. Tačiau bet kokiu atveju po 4–5 metų, panaudojus ES fondų pinigus, miesto komunikacijos pasieks ir Gindulius, ir Slengius, ir kitas priemiesčių gyvenvietes“, – teigė „Aidilos“ vadovas.

Anot A.Bružo, didesnė rizika laukia tų, kurie susigundo nekilnojamojo turto plėtotojų pažadais, kad inžineriniai tinklai bus įrengti kada nors netolimoje ateityje. Galiausiai gali paaiškėti, kad ši našta bus perkelta ant pačių gyventojų pečių.

Prognozuoja suirutę

Specialistui daugiau nerimo kelia gana chaotiškai pavieniuose sklypuose besikuriantys naujakuriai. „Jau turime tokių pavyzdžių, kai žmogus, padalijęs savo žemę į 15–20 sklypų, parduoda juos atskirai ir perkelia pirkėjams įsipareigojimus patiems įsirengti komunikacijas ir infrastruktūrą. Naujieji savininkai tarpusavyje nesutaria, ima vaidytis ir metų metus negali pajudėti iš mirties taško“, – pasakojo A.Bružas.

Pašnekovas pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu neužmiršti sklypuose palikti vadinamųjų komunikacijų koridorių infrastruktūros įrenginiams – keliams, elektros, vandentiekio ir nuotekų, kitiems tinklams tiesti. Tačiau šiandieninė situacija optimistiškai nenuteikia.

„Dabar kiekviename žemės rėžyje planuojama gyvenamųjų namų statyba. Jei Klaipėdos rajono taryba nesiims jokių priemonių specialiuoju planavimu ar ypatingesniais reikalavimais infrastruktūrai palikti sklypų, neilgai trukus kils didelė suirutė. Bijau, kad prisireikus paimti gabalėlį žemės visuomenės poreikiams prasidės keletą metų trunkantys bylinėjimaisi“, – įspėjo A.Bružas.

Saugyklų pašonėje nenorėjo

Dabar miesto komunikacijomis gali naudotis bene vienintelės naujosios „Romų“ gyvenvietės bendruomenė. Šiame kvartale veikia vietinis vandentiekis, o nuotekos patenka į Klaipėdos miesto kanalizacijos tinklus.

„Kadangi „Romų“ gyvenvietė įkurta pajūrio regioninio parko apsaugos zonoje, mums buvo ypač svarbi nuostata gyventi švarioje aplinkoje“, – aiškino projektą plėtojančios bendrovės „Pušų alėja“ direktorius Darius Aleksa.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog galimybę prisijungti prie miesto komunikacijų lėmė palankios techninės sąlygos.

„Jau seniai į Karklę buvo atvesta linija, tačiau ji neveikė. Vėliau ji kažkokiu būdu atiteko Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijai. Šiuos tinklus pasirinkome kaip artimiausią tašką ir nuo jų iki savo kvartalo nusivedėme liniją. Taigi galima sakyti, kad dabar per tarpininką nuotekas atiduodame „Klaipėdos vandenų“ bendrovei“, – pasakojo D.Aleksa.

Pašnekovo teigimu, galimybė naudotis miesto kanalizacija „Romų“ gyvenvietėje būsto besidairantiems klientams yra vienas didžiausių pranašumų.

„Žmonėms svarbu, kad pašonėje nėra jokių saugyklų ir kad po paviršinio valymo nuotekos neišleidžiamos į artimiausią upelį. Vis dėlto vietinė sistema neprilygsta miesto valymo įrenginiams, tai visai kitokios investicijos“, – aiškino D.Aleksa.