Nepaisant konfliktinių situacijų, neabejojama, kad bendrija – efektyviausia daugiabučio namo valdymo forma, tad jų vis daugėja. Kai kurie namai dargi įstengia gauti finansinę paramą.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) įstatymas numato, kad bendrijoms remti savivaldybėse yra sudaromas specialus bendrijų rėmimo fondas. Kauno mieste šis fondas veikia apie septynerius metus, juo pasinaudojo ne vienas daugiabutis. Pernai šiame fonde buvo 400 tūkst. litų, užpernai – 0,5 mln. litų, o šiemet – tik 50 tūkst. litų.

Už šias lėšas 22 bendrijoms bus kompensuotos steigimo bei notarinės veikos išlaidos, septynioms bendrijoms bus padengta dalis (26,36 proc.) išlaidų remontams. Tai yra, iš dalies bus apmokėti darbai, susiję su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu, energetinio efektyvumo didinimu. Be to, dviem namams suteikta parama rengiant energetinį auditą ir investicinį projektą rengiantis renovacijai.

Kauno miesto Specialiojo DNSB fondo tarybos pirmininkė Rimutė Prievelienė priminė, kad anksčiau iš miesto biudžeto bendrijų rėmimui būdavo skiriama dešimteriopai didesnės sumos, todėl būdavo ne tik 100 proc. padengiamos bendrijos steigimo išlaidos, taip pat būdavo iš dalies apmokami įvairūs atlikti remonto darbai.

Pinigai buvo dalijami proporcingai, pagal atliktų darbų apimtis. Kai kurie daugiabučiai gaudavo keliolikos ar kelių dešimčių tūkstančių litų paramą. Tiesa, norėdamos pretenduoti į fondo pinigus, bendrijos turi parašyti prašymus ir pateikti reikiamus dokumentus, įrodančius, kokie darbai buvo atlikti. Bendrijoms skirtos lėšos pervedamos apmokant sąskaitas už atliktus darbus arba įgyjamas statybines medžiagas.

"Šiemet, kai pinigų viskam trūksta, nuspręsta kompensuoti bent bendrijų steigimo išlaidas. Mokesčiai notarams, antspaudas ir kiti būtini dalykai vidutiniškai sudaro 600 litų. Šie pinigai grąžinami tuo atveju, jei bendrija pateikia prašymą, bet ne visos bendrijos kreipiasi paramos", – dėstė R.Prievelienė.