Pasibaigus vasarai imama gailėtis žiedus metančių gėlių, vystančių jų lapų. Žiemos sodas – galimybė grožėtis žydinčiais ir žaliuojančiais augalais ištisus metus. Toks kambarys ne tik labai jaukus, bet ir funkcionalus – jame derės augalų kolekcija, jis reikalingas atokvėpio valandėlei, gali būti net kaip svečių priimamasis.

Vieta ne tik augalams

Oranžerijos namuose atsirado viduramžiais. Tai patalpos stikliniais stogais ir dideliais langais, apšildytos ir skirtos egzotiškiems augalams auginti. Prieš kurį laiką oranžerijos buvo primirštos. Dabar, įsikurdami jaukiuose namuose, žiemos sodų pageidauja vis daugiau žmonių, projektuodami namus numato patalpas, skirtas tarsi amžinos vasaros džiaugsmui.

Žiemos sodas yra brangus malonumas. Kainuoja ne tik konstrukcijos, inžinerinė įranga ar augalai. Nepigu jį ir išlaikyti. Prieš įsirengiant žiemos sodą reikia pagalvoti apie jo paskirtį: ar tai bus poilsio zona, ar atstos egzotišką svetainę, ar bus mėginama suderinti ir viena, ir kita. Tradiciniame žiemos sode dešimtadalis ploto skirtas žmogui: čia statomas staliukas, yra krėslų, netoliese – baseinėlis su fontanu arba nedideliu kriokliu. Natūralus gruntas, pasivaikščioti skirti takeliai, akmeniu grįstos aikštelės tinka bene geriausiai.

Gruntas žiemos sodui ruošiamas taip: pilamas 30–50 cm skaldos sluoksnis, ant jo – 30 cm keramzito sluoksnis ir tik paskui – metras žemės sluoksnio, skirto augalams.
Tačiau jeigu augalų karaliją bus norima įkurdinti antrame namo aukšte, natūralaus grunto, matyt, nepavyks pakloti. Tad tokioje stiklinėje patalpoje augalai būtų sodinami ir komponuojami vazonuose. Tuomet ir svetainei galima skirti didesnį plotą.

Praktiškiausias – aliuminis

Labai svarbu, į kurią pasaulio pusę bus atsukti žiemos sodo langai. Žinoma, įsirengti tokį kambarį galima bet kurioje namo pusėje, tačiau reikės labai apgalvotai parinkti augalus. Jeigu žiemos sodas bus šiaurinėje pusėje, augalai vasarą gaus tik pirmus ir paskutinius saulės spindulius, nes vidurvasarį saulė būna aukštai. Tokioje vėsesnėje patalpoje reikės rinktis negalinčius pakęsti saulės ir pavėsį mėgstančius augalus. Vakarinėje namo pusėje saulė sodą pasiekia po vidudienio, čia būna šilta dieną ir vėsu rytą.

Dažniausiai žiemos sodai įrengiami pietinėje namo pusėje. Čia rūpesčių iškyla vasarą, kai būtina patalpą apsaugoti nuo karščio, reikia sukurti šešėlių ir gerą vėdinimą. Geriausias variantas – oranžeriją įkurdinti rytų ar pietryčių pusėje.

Žiemos sodo konstrukcijų pagrindą sudaro rėmai, jie laiko stiklines sienas. Rėmams tinka gerai impregnuota mediena arba aliuminio konstrukcijos. Žinoma, medžio rėmai nebus ilgalaikiai, jie labiau tiks nedideliam žiemos sodui. Pigiausi yra plastiko profiliai. Praktiškiausios yra aliuminio konstrukcijos: jos lengvos, atsparios korozijai, ilgalaikės, neišskiria kenksmingų medžiagų, nebijo temperatūros svyravimų. Be to, šiandien įmanoma pasirinkti iš gausybės spalvų.

Svarbu apsaugoti šaknis

Jeigu stiklo plotas didelis – jis nuo saulės įšyla, tačiau greitai atvėsta. Kiek stiklas įšyla, lemia tai, kiek per jį gali pereiti saulės energijos. Jei jos daug, sumažėja šildymo išlaidos, bet vasarą padaugės rūpesčių – reikės apsaugoti nuo karščio. Tačiau stiklų yra visokių. Žiemos sodui galima rinktis tokį stiklą, kuris kuo daugiau saulės energijos praleidžia į vidų ir kuo mažiau jos atiduoda į išorę. Vasarą nuo karščio apsisaugoti paprasčiau, nei daug mokėti už žiemos sodo šildymą žiemą. Dažniausiai žiemos sodams naudojami stiklo paketai su selektyviniais stiklais arba specialūs saulės energiją kontroliuojantys stiklai.

Vėdinimas gali būti natūralus – lubose ir grindyse įtaisomos angos. Jos gali atsidaryti automatiškai, pavyzdžiui, orui per daug įkaitus. Priverstinai vėdinti įrengiamas rekuperatorius, per valandą jis kelis kartus turi pakeisti orą.

Žiemos sode svarbiausia, kad neperdžiūtų augalų šaknys. Vasarą saugant žiemos sodą, kad neperkaistų, pavėsį gali sudaryti natūralus lauke augančio medžio šešėlis arba specialių medžiagų gaubtai. Išorinė apsauga patikimesnė, nes iš vidaus formuojami šešėliai ne tokie efektyvūs.

Augalų įvairovė

Augalus žiemos sodui geriausia rinktis tuos, kurie auga vienoje klimato zonoje. Įvairių klimato juostų augalų kartu auginti neverta, nes kiekvienam reikalingas savas mikroklimatas, kitoks gruntas, kitokia oro drėgmė.

Subtropikų ir atogrąžų klimato zonos augalams reikalinga ne mažesnė kaip 24 laipsnių oro temperatūra. Savanų ir dykumų augalams vasarą reikia 35 laipsnių karščio, žiemą užtenka ir vos kelių laipsnių šilumos.

Kalnų augalai yra bene mieliausi savo natūraliu laukiniu grožiu, jie visai nesibaimina temperatūrų kaitos. Jiems gerai, kai dieną karšta, o naktį stipriai atšąla.

Vis dėlto natūralios saulės šviesos reikia visiems. Mūsų krašte jos mažai, todėl natūraliai augantys augalai numeta lapus ir užmiega. Viduržemio jūros pakrančių augmenija apmiršta tik trumpam. Subtropikų ir atogrąžų augalai auga be poilsio ir mūsų sąlygomis sunyksta. Augalus žiemos sode galima įkurdinti keliais aukštais – pagal temperatūrą, šviesą, drėgmę. Aukščiau yra karščiau, žemai – mažiau šviesos, prie baseinėlio oras drėgnesnis.

Aišku, natūralus gruntas yra mieliausias augalui ir gražiausias žmogaus akiai. Į natūralų gruntą sodinami dideli, tačiau negreit augantys augalai. Prie jų derinami mažieji.

Intensyviai augantys augalai sodinami į vazonus, kad lėčiau augtų. Kai kurie augalai turi labai stiprias šaknis. Jos taip išsikeroja, kad įsiskverbia į pamatus, sienas. Todėl jų šaknų plėtimąsi tenka riboti labai patvariais indais.