„Fanerkę“ okupuoja menininkai

Sovietmečiu buvusiame faneros fabrike Liepų gatvėje kuriasi uostamiesčio menininkai. Naujam gyvenimui prikeltos industrinės erdvės tapo priebėga ne tik kūrėjams, bet ir originalių meno projektų išsiilgusiems klaipėdiečiams.

Danės prieigoms – rožinės perspektyvos

Žemės sklypų Liepų g. 83 ir 83A beveik 3 ha ploto buvusioje gamybinėje ir sandėlių teritorijoje investuotojai ketina statytų prekybos centrą bei daugiaaukštį biurų pastatą.

Preliminariais skaičiavimais pastatų aukštis turėtų siekti 20–100 m aukštį.

Projektą planuojama įgyvendinti per artimiausius 8–10 metų.

Investuotojai jį ketina realizuoti etapais, derindamiesi prie kaimyninių sklypų savininkų planų bei išsprendę teritorijoje esančios geležinkelio atšakos iškėlimo problemą.

Strateginėje miesto vietoje per 40 ha ploto teritoriją kartu valdo trys bendrovės, kurios suinteresuotos iškelti iš čia pramonę bei urbanizuoti teritoriją, plėtoti gyvenamąją bei komercinę statybą.

Fabrike atgimsta menas

Viešosios įstaigos "Tema" ("Tarptautinė eksperimentinė meno akcija") nariai į įvairius renginius publiką pakviečia kiekvieną mėnesį.

Kūrybines erdves jaunimas įrengė apleistose gamybinės paskirties patalpose, kurios priklauso nekilnojamojo turto plėtra užsiimančiai įmonei. Jos direktoriaus Šarūno Butkaus teigimu, idėja industrinėse patalpose leisti įsikurti menininkams pasiteisino.

Miesto taryba pritarė idėjai vietoje gamybos įmonių čia įrengti modernų kvartalą su prekybos centru bei daugiaaukštį biurų pastatą.

"Pasaulyje yra populiaru merdinčias industrines erdves užleisti menininkams. Tai savotiška socialinė akcija", – kalbėjo Š.Butkus.

Žvaigždžių pasirodymai

Buvusio faneros fabriko teritorijoje įsikūrė įvairių krypčių menininkai – muzikantai, skulptoriai, grafikai, teatralai.

Štai į "Jazucha" pavadintą renginį susirinko kelios dešimtys džiazo gerbėjų. Neįprastoje erdvėje buvo galima pasiklausyti Liudo Mockūno, Arkadijaus Gotesmano bei švedų atlikėjo Jakobo Riiso improvizacijų.

Iššūkį džiazo mėgėjų Meka vadintiems "Kurpiams" metantis jaunimas įsitikinęs, kad savo akcijomis įpūs gyvybės užmirštam miesto rajonui.

"Atvykę svečiai iš užsienio tikina, kad pasaulyje populiaru ir net madinga menininkams keltis į apleistus industrinius rajonus. Atsiradusi gyvybė, pavyzdžiui, Berlyne turkų pamėgtame rajone tuoj pat pakėlė nekilnojamojo turto kainas", – tikino viešosios įstaigos "Tema" vadovas Linas Kutavičius.

Alternatyva Jūros šventei

Dvidešimties jaunų menininkų grupė per metus gyvavimo buvusiame faneros fabrike surengė per 20 renginių.

"Kas mėnesį įvyksta du trys renginiai. Kiekvienas "Temos" narys turi tarsi atskirą savo "temą" – rengiami eksperimentai, performansai, koncertai", – aiškino L.Kutavičius.

"Temos" nariai pabrėžia, kad užsiima nekomercine veikla.

"Studijas, dirbtuves, net sceną koncertams angare įsirengiame iš to, ką randame, ką turime. Mes neperkame ir nesiekiame iš to uždirbti", – kalbėjo pašnekovas.

Menininkų renginiams čia tarnauja viskas – nuo seno dviračio iki plastikinio puodelio.

"Lauke esantis apvalus statinys galėtų vasarą virsti scena, mes dar padirbėsime su šia idėja. Galima būtų paįvairinti ir silikatinių plytų fasadą", – svarstė L.Kutavičius.

"Temos" narių teigimu, uostamiestyje tokio pobūdžio erdvių trūksta, todėl jų iniciatyva traukia miestiečių akį.

"Jūros šventės metu mes surengėme "Papoogines". Mūsų netraukia komercija virtusi alaus šventė, todėl surengėme savo alternatyvų renginį", – tikino L.Kutavčius.

Šiuo metu menininkai ruošiasi gruodį vyksiantiems renginiams.