Standartiniame uostamiesčio daugiabutyje butą įrengusi interjero dizainerė pasigailėjo, jog neįamžino pirmykščio jo vaizdo – po rekonstrukcijos būstas pasikeitė neatpažįstamai.
Negalėjo išgriauti sienų
"Iš erdvės, kuri buvo labai maža ir prastai suplanuota, išspaudėme viską, kas buvo įmanoma", – įsitikinusi klaipėdietė Loreta Tallat-Kelpšienė.
Dizainerei teko gerai pasukti galvą, kaip ergonomiškai perprojektuoti apie 40 kv. m vieno kambario su holu butą ir pritaikyti jį jaunos moters poreikiams.
"Norėjosi daugiau ploto, kad miegamojo zona būtų labiau atskirta nuo svetainės. Tačiau apie 10 kv. m holo erdvės niekaip neišėjo racionaliai išnaudoti. Iš pradžių kilo mintis miegamąjį perkelti į holą, tačiau techniškai tai buvo nevykdoma, nes blokiniame name faktiškai neįmanoma išgriauti sienų. Kadangi butas buvo ne pirmuosiuose pastato aukštuose, šiek tiek laisvės turėjome, tačiau ne per daugiausiai", – prisiminė pašnekovė.
Tad po dalį sienos, skyrusios holą ir kambarį, iš vienos ir kitos pusės teko palikti, suformavus tarsi praėjimo tunelį.
Kiek paprasčiau ėjosi transformuoti sanitarinio mazgo ir virtuvės zonas. Pastaroji buvo gerokai praplatinta, taip pat atsisakius dalies sienos. Tualetas ir vonia buvo sujungti į vieną erdvę, o šalia esantis senovinis sandėliukas virto modernia koridorine slankių sistemų spinta. Po rekonstrukcijos vietoje ketverių vidaus durų būste beliko vienerios.
"Noriu oranžinio interjero"
Beveik ištisinėje būsto erdvėje miegamojo zona atskirta stumdomomis širmomis. Jos sumontuotos lubose suformuotoje nišoje. Pasak Loretos, svarstytas ir stacionarių sienelių variantas.
"Tačiau tai suriša rankas – galbūt kažkada pasikeis šeimininkės gyvenimo stilius ar ji sumanys parduoti butą – gyvenime gali nutikti įvairių pokyčių", – komentavo dizainerė
Kita svarstyta galimybė – slankiosios stiklo sistemos, tačiau ir jų buvo atsisakyta, šiuokart – dėl finansinių motyvų.
"Nusprendėme, kad širmos turi būti ganėtinai skaidrios, pralaidžios šviesai ir sykiu prigesintų vaizdą, kad į akis nekristų nepaklota lova. Be abejo, jos buvo pritaikytos prie bendro spalvinio kolorito", – aiškino L.Tallat-Kelpšienė.
Kūrėja pripažino, jog spalviniai sprendimai šiame būste vaidina svarbų vaidmenį, suteikia interjerui savitumo ir išskirtinumo. "Klientė pasakė: "Noriu oranžinio interjero", – nusišypsojo pašnekovė.
Maža to, užsakovė pageidavo ir juodos virtuvės. L.Tallat-Kelpšienės teigimu, kompromisų keliu pavyko pasiekti ir ją pačią, ir klientę tenkinusį rezultatą.
Akims yra kur pailsėti
"Nors koloritas ir buvo apibrėžtas, bandžiau jį švelninti vanilės bei kitais potėpiais, balta sofa svetainėje. Juoda ir oranžinė – labai intensyvios, aštrios spalvos, ilgainiui jų perteklius gali imti varginti. Kad akis turėtų kur pailsėti, reikėjo įvesti neutralizuojančių tonų", – darbo virtuvę atskleidė dizainerė.
Intensyviais oranžiniais apmušalais su gėlių motyvu ištapetuota tik sienos dalis svetainėje ir hole, kitur naudotas švelnesnis persiko atspalvis. Juodą virtuvės plytelių dangą ir baldus "praskiedžia" vaniliniai tonai.
"Virtuvės fasado plokštės – blizgios, tad jas sunku prižiūrėti, jos kaip stiklas, juolab kad durelėse įleistos rankenėlės. Gerai, kad žmogus pedantiškas", – nusišypsojo pašnekovė.
Nors didelių įmantrybių interjere nėra ir jį būtų galima priskirti ekonominei klasei, tačiau, pasak dizainerės, didžioji dalis baldų – nestandartiniai, gaminti pagal eskizus, o tai juos gerokai pabrangina.
"Be to, kiekviena renovacija, ypač senos statybos butų, ganėtinai brangi, tipinių projektų keitimas yra sudėtingas", – sakė dizainerė, po pusmečio darbo pasiekusi didelių erdvės pokyčių.
Rekonstrukcija: būsto išplanavimas "prieš" ir "po".
Naujausi komentarai