Žurnalistų atstovai ragina parlamentarus, premjerę nebalsuoti už darbo grupės parengtą LRT projektą Pereiti į pagrindinį turinį

Žurnalistų atstovai ragina parlamentarus, premjerę nebalsuoti už darbo grupės parengtą LRT projektą

2026-03-10 16:41

Seimui ruošiantis imtis darbo grupės įstatymo projekto dėl LRT valdysenos, žurnalistų ir žiniasklaidos atstovai kreipėsi į parlamentarus, premjerę ir kultūros ministrę, ragindami nebalsuoti už šį projektą.

LRT
LRT / R. Riabovo/ BNS nuotr.

Kreipimusi į šalies politikus antradienį feisbuke pasidalijo Žurnalistų profesionalų asociacija, jį taip pat pasirašė Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdyba ir šešios dešimtys žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų.

„Mūsų vertinimu, minėtos pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir netgi sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką, – teigiama kreipimesi. – Raginame ketvirtadienį parlamente nebalsuoti už tokias pataisas pateikimo metu.“

Jeigu yra matomas poreikis keisti LRT valdyseną, anot pasirašiusiųjų, projektas turėtų būti patobulintas ir pateiktas Seimui tik tuomet, kai „jis nekels tiesioginės grėsmės žiniasklaidos laisvei ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui“.

Taip pat raginama projektą teikti tik sulaukus naujų Venecijos komisijos išvadų.

Atsisakyti darbo grupės parengto projekto dėl įstaigos valdysenos pertvarkos antradienį Seimą paragino ir LRT žurnalistai bei kiti darbuotojai.

BNS rašė, kad prasidėjus parlamento pavasario sesijai, LRT įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti ketvirtadienį.

Darbo grupės parengtame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, to dabar nėra. Siūloma, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.

Be kita ko, darbo grupėje nuspręsta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Palikta ta pati – dviejų trečdalių – balsų kartelė, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.

Žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų teigimu, siūlomame projekte išlieka nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT vadovą remiantis abstrakčiais ir plačiai interpretuojamais pagrindais, kurie, Seimo teisininkų vertinimu, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui.

Taip pat teigiama, kad įstatymo projektas neįgyvendina Venecijos komisijos pateiktų rekomendacijų dėl direktoriaus atleidimo – jame nenumatytos aiškios atleidimo priežastys, direktoriaus teisė susipažinti su tarybos diskusijų protokolais ir neatsižvelgta į siūlymą naują tvarką taikyti tik po įstatymo įsigaliojimo paskirtam vadovui.

Žurnalistų bendruomenei didelį nerimą kelia ir įstatymo projekte siūloma nuostata, kad „asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones ir (ar) yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas.“

Anot jų, tokia nuostata, politikų nustatoma įstatymo lygmeniu, gali lemti politinį kišimąsi į žiniasklaidos priemonės turinį, redakcinę politiką bei tai, kokie vedėjai ir žurnalistai bus matomi visuomeninio transliuotojo eteryje. Pabrėžiama, kad šią nuostatą kritikavo ir Seimo Teisės departamentas.

Kreipimesi teigiama, kad klausimų kyla ir dėl naujų institucijų, kurios siūlomos įtraukti į įstatymą kaip deleguojančios atstovus į LRT tarybą – Teisės departamentas yra išsakęs pastabas, kad nėra aišku, kurios tiksliai institucijos deleguos savo narius.

Taip pat pažymima, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog visuomeninis transliuotojas gali būti laikomas tokiu tik tada, kai jo veiklą prižiūrinti institucija sudaryta iš visai visuomenei, o ne atskiroms interesų grupėms atstovaujančių asmenų.

Atsižvelgiant į šį nutarimą, žurnalistų atstovams kyla abejonių dėl siūlymo į LRT tarybą įtraukti Trišalės tarybos deleguotą atstovą, nes šioje institucijoje dalyvauja interesų grupėms atstovaujančios organizacijos ir Vyriausybė.

Kaip skelbė BNS, numatyta, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.

Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis lengvinamas įstaigos vadovo atleidimas.

Pataisos Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Abiturientas

To dar nebuvo įstatymų leidyboje,kad pati suinteresuota grupė ruoštų sau darbo tvarką.Tai gal ir kontrabandininkai tuėjo reikalauti priimti sau įstatymus,o ne seimas...Žurnalistai pažiūrėkite į veidrodį ir pamatysite savo iškreiptą vaizdą.
10
0
žurnalistų

profesionalų asociacija platina Lietuvoje nusikalstamą konservKGB-tų ir kgbeOŽIO tvarto ideologinę s m a r v ę , todėl į jų pasiūlymus reikėtų nekreipti dėmesio - jų pasiūlymai turi prasmę tik kgbeOŽIO tvarte.
11
0
Nuomonė

Seimui turėtų būti didžiulė gėda, kad priveisė valstybinių įmonių, kurių vadovų negalima atleisti. Net po skandalingų audito išvadų. Taip būti negali. O tie save profesionalais apšaukę žurnalistai, tapę Monikos gynimo gauja, tegul patyli.
11
0
Visi komentarai (5)

Daugiau naujienų