„Lietuvių kalba – raktas į dievų pasaulio duris“, – sako projekto „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ kūrėjai, naujajame LRT KULTŪROS sezone pristatantys naujas laidų ciklo dalis apie archajiškiausią iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų. Pirmoji šio sezono ciklo laida – jau šį šeštadienį 11.15 val.

Projekto scenarijaus autorius Mindaugas Sėjūnas, vedėjas – Rimantas Bagdzevičius, prodiuserė – Teresa Rožanovska.

Vienas labiausiai intriguojančių su lietuvių kalba susijusių faktų – jos stulbinantis panašumas su sanskritu. Ciklo kūrėjai pamėgins atsakyti į į klausimą, kaip už tūkstančių kilometrų, prieš daugiau nei tris tūkstančius metų Indijos teritorijoje atsirado kalba, kurios žodžiai, gramatika neįtikėtinai panaši į mūsų... Indijos mokslininkai  teigia, kad nuo XIX amžiaus, kuomet buvo pastebėtas lietuvių ir sanskrito kalbų bendrumas, neliko abejonių, kad lietuvių kalba – seniausia gyva indoeuropiečių kalba.

Žiūrovų laukia ekskursija į VI-X amžių, į baltų gyvenamas teritorijas, kuriose susiformavo arba gimė slavų tautų branduolys. Bus pasakojama apie tautų kraustymosi laikus, kuomet Maskvos sritis buvo apgvendinta baltų. Nedaug trūko, kad šioje vietovėje būtų susiformavusi ne Rusijos kunigaikštystė, o lietuviams giminingų galindų valstybė.

Besidomintys Rusijos kilmės istorija sužinos, kad žodžiai „rusai“, „Rusija“ neturi nieko bendra su slavais. Kas, kada ir kaip įkūrė Rusią? Apie tai papasakos „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija.

Taip pat laidoje – ir pasakojimas apie Lietuvos raštijos pasididžiavimą – nacionalinę poemą „Karolomachiją“, parašytą siekiant įamžinti Salaspilio mūšį ir pagerbti Joną Karolį Katkevičių - karo genijų, kurio žygdarbį sutriuškinant gerokai didesnę Švedijos karaliaus Karolio IX-ojo kariuomenę įvertino visa Europa.

Laidoje bus tyrinėjami ir vieni seniausių ir vertingiausių Europos teisės aktų – Lietuvos statutai, tikras lobynas kalbos ir teisės specialistams. „Prisiminsime Lietuvos-Lenkijos valdovų įsipareigojimus daugiatautei LDK  išsaugoti visų jos piliečių teises, privilegijas, papročius ir kalbą. Mokslininkų manymu, Lietuvos statutų teisės moralė, deklaruojanti tautų teises ir laisves, labai panaši į šiandieninę Europos Sąjungos vertybių sistemą“, – pasakoja laidos prodiuserė.

Lietuvių kalbos pastarojo meto aktualija  –  diskusijos dėl naujų raidžių įvedimo į lietuvišką abėcėlę. Laidoje jos neliks apeitos. Vieni tvirtins, kad privalome leisti užrašus su „w“ raide, nes tai – istorinis palikimas ir paveldas. Kiti teigs, kad nauji kalbos rašmenys sunaikins lietuvių kalbą, sukels tikrą sumaištį kasdieniame gyvenime.

„Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“ – šeštadienio rytais, 11.15 val. per televizijos kanalą LRT KULTŪRA.