- Eglė Daugėlaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių poetė Anastasija Dmytruk interviu LRT televizijai teigė, jog liko maloniai nustebinta lietuvių įrašyta daina pagal jos eilėraštį apie rusus „nebrolius“. „Ta daina pranoko visus mano lūkesčius“, – susižavėjimo klaipėdiečių darbu neslėpė jaunoji poetė. Ji papasakojo ir apie tai, kokia nauja daina bus įrašinėjama Klaipėdoje.
Į Lietuvą atvykusi ukrainiečių poetė Anastasija Dmytruk interviu LRT televizijai teigė, jog liko maloniai nustebinta lietuvių įrašyta daina pagal jos eilėraštį apie rusus „nebrolius“. „Ta daina pranoko visus mano lūkesčius“, – susižavėjimo klaipėdiečių darbu neslėpė jaunoji poetė. Ji papasakojo ir apie tai, kokia nauja daina bus įrašinėjama Klaipėdoje.
Maidano kovotojų himnu tapusio patriotinio eilėraščio autorė penktadienį atvyko į Lietuvą, kur susitiks su jos eilėraštį į lietuvių kalbą išvertusiu profesoriumi Vytautu Landsbergiu, muziką jos eilėms sukūrusiais klaipėdiečiais, dalyvaus minėjimuose, maldose už kovose prieš Rusijos invaziją žūstančius Ukrainos laisvės kovotojus.
Kijevo pedagoginio instituto absolventės A. Dmytruk eilėraštis „Nikogda my ne budem bratjami“ internete buvo paskelbtas rytmetį po Krymo aneksijos. Jis iškart sudomino grupę klaipėdiečių muzikantų, kurie eilėms sukūrė muziką. Per tris mėnesius jį peržiūrėjo beveik trys milijonai interneto lankytojų.
– Po Krymo aneksijos savo skaitomas eiles įkėlėte į „Youtube“ kanalą. Ar tikėjotės, kad per tris mėnesius jis pasieks net tris milijonus žmonių?
– Man tai buvo visiškai netikėta. Šį eilėraštį parašiau iš širdies ir įkėliau kaip savo kūrybos dalį. Jis pranoko visus lūkesčius, poveikis buvo milžiniškas.
– Ar platinate visą savo kūrybą ir siekiate, kad Jūsų skaitomas eiles išgirstų kuo daugiau žmonių?
– Paprastai kūrybą keldavau į savo puslapį socialiniuose tinkluose, bet šį eilėraštį pirmą kartą sukūriau vaizdo klipo pavidalu. Jis pasklido, atėjo iki Lietuvos ir virto daina.
– Lietuviai tikrai išgirdo Jūsų kūrybą ir sukūrė dainą. Pati šią dainą pirmą kartą išgirdote tuomet, kai Lietuvoje buvo organizuojamas paramos koncertas. Kokie jausmai užplūdo išgirdus dainą, kurią, remiantis Jūsų eilėmis, sukūrė Klaipėdos muzikantai ir aktoriai?
– Su Klaipėdos muzikinio teatro muzikantais Virginiju Pupšiu, Gintauto Litinsku bendraudavome tik internetu, jie pasiūlė sukurti dainą. Pasiūlymai būna nenuspėjami, nežinai, kokio rezultato tikėtis, bet tai nepaprastai talentingi žmonės, kurie padarė didelį poveikį. Tai buvo neįtikėtinas, didelis įspūdis. Patirtis pranoko įsivaizdavimus ir lūkesčius. Dabar ketiname parengti naują dainą.
– Naują dainą įrašinėsite Klaipėdoje. Kokia bus nauja daina? Ji, ko gero, susijusi su Ukraina, neapleidžiant visų šių įvykių?
– Ukrainiečiai apskritai yra visiškai taiki tauta, karas mūsų prigimčiai tiesiog svetimas. Ištikti šios nelaimės, okupacijos, mes dainą skiriame taikai.
Ištrauka iš būsimos naujos dainos:
Aš taikos Viešpatį išmelsiu,
Ant kelių klūpodama meldžiu.
Su ašaromis bučiuoju Bibliją,
Ir atsakymą joje randu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliautojo M. Šalčio premija – „Info TV“ žinių vedėjui V. Jakovlevui2
Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, keliautojo Mato Šalčiaus premiją šiemet nutarta skirti žurnalistui, „Info TV“ žinių vedėjui Viktorui Jakovlevui. ...
-
Kviečia meno atstovus pretenduoti į finansavimą: trejus metus skirs iki 100 tūkst. eurų1
Vilniaus savivaldybė trečius metus rengia konkursą dėl finansavimo kultūros įstaigoms. Jį laimėjusiems profesionaliojo meno atstovams trejus metus bus skiriama iki 100 tūkst. eurų kasmet. ...
-
Į seniausios Lietuvos medinės bažnyčios varpinę Zarasų rajone grąžintas varpas1
Po šimtmečio pertraukos į Stelmužės bažnyčios varpinę Zarasų rajone grąžintas varpas, jis šeštadienį vidurdienį suskambės pirmą kartą. ...
-
Istorikas V. Rakutis: karų esmė nesiskiria, skiriasi tik formos2
Bestselerio „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ autorius Valdas Rakutis savo naujoje knygoje ėmėsi taikoje ieškoti karo ir kare – taikos. „Karas ir taika yra...
-
Paklausyti Afrikos bliuzo – į Panemunės pilį
Rugpjūčio 6 d. Tauragės džiazo festivalis keičia savo lokaciją ir Panemunės pilyje (Jurbarko raj.) organizuoja išvažiuojamąjį festivalio koncertą, kuriame pasirodys pasaulinio lygio žvaigždė – Bai Kamara Jr. su grupe „Voodoo Sn...
-
Kauno kiemuose vėl aidės įvairiaspalvė kultūra7
Rugpjūčio 19–29 dienomis Kauno kiemuose ir vėl apsigyvens festivalis „Kultūra į kiemus“ – renginių ciklas, kurio metu net 11-oje Kauno mikrorajonų skambės populiarioji ir eksperimentinė muzika, bus rodomi filmai ir vaizdo insta...
-
Žvilgsnis į festivalio „ConTempo“ užkulisius: pasirodymuose – sudėtingi techniniai sprendimai1
Daugybę dienų trunkantis pasiruošimas, naktimis išbandomi vizualiniai sprendimai ir keliasdešimt prie jų dirbančių techninio personalo darbuotojų – visa tai tam, kad žiūrovus jau netrukus pasiektų kokybiškas „Co...
-
Pagrindinės spektaklio herojės – mikrodalelės1
„Mikroskopinis pasaulis yra chaotiškas, bet labai įdomus“, – tikina menininkai Valtteris Alanenas ir Aatis Hanikka. Kūrėjai iš Suomijos rugpjūčio 6–7 d. Kaune pristatys išskirtinį pasirodymą, žiūrovus nukel...
-
Įvykis (ne tik) Kauno meno lauke1
Tapyti galima naudojant lesiravimo techniką. Taip išgaunant perregimus, apie spalvą subtiliai užsimenančius, sluoksnius. Tapyti galima ir pastoziška maniera – potėpiais, kurie aklinai uždengia drobės paviršių. Nepaisant to, k...
-
Naujosios akvarelės bangos5
Jeigu paprašyčiau įsivaizduoti akvarelės technika atliktą darbą, koks vaizdinys iškiltų galvoje? Rugių lauko peizažas, vandens lelijos upelyje ar abstrakcionizmo išraiškų pilnas piešinys? Ši postimpresionistin...