- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vietoj istorinės tapybos – koliažo principu integruotas naujai nupieštas Švč.Mergelės Marijos veidas, apkaustų ertmės užpildytos skudurais, o jie patys padengti priemaišų ir dažų mišiniu. Tokį nežinomo pirmtako broką teko pašalinti Šaukoto Šv.Trejybės bažnyčios paveikslą tvarkiusiam restauratoriui.
Netikėtas atradimas
Medinę Radviliškio rajone esančią Šaukoto Šv.Trejybės bažnyčią savo lėšomis apie 1767 m. pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius. Prie kelio Šeduva–Šiluva stovinti bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano. Ji buvo tvarkyta jau prieš kelerius metus, o šiemet spalį priimti dar 2019-aisiais pradėti bažnyčios paveikslo „Švč.Mergelė Marija su vaikeliu“ konservavimo ir restauravimo darbai.
Paveikslas tyrinėtas rentgenografiškai, nustatyta, kad po pertapymais yra išlikę ankstesnis tapybos sluoksnis.
Kaip pasakojo paveikslą restauravęs aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorius Mantas Matuiza, pirminės apžiūros metu jo būklė buvo labai prasta.
„Paveikslo tapybą dengė neaiškios sudėties tūriniai aptaisai. Viskas buvo pertepta storu grunto sluoksniu ir net kelis kartus perdažyta siaubingai nekokybiškais sidabriniais dažais. Dažų mišinyje buvo labai daug nešvarumų ir priemaišų, todėl paviršius buvo šiurkštus ir nelygus“, – pasakojo restauratorius.
Matomos tapybos detalės taip pat kelis kartus storai nekokybiškai pertapytos. „Ant Marijos veido buvo užklijuotas ant popieriaus lapo nutapytas kitas veidas. Nuėmus pasimatė autentiškas veidas. Pradžioje paveikslas atrodė menkavertis, tačiau, padarius tyrimus ir palaipsniui restauruojant, pradėjo ryškėti nuostabus senosios dailės darbas“, – apie atradimus pasakojo M.Matuiza.
Subjaurotas: paveikslo detalės prieš ir po restauravimo. / M. Matuizos nuotr.
Rūdys ir skudurai
Išėmus iš altoriaus ir atvežus į Vilniaus dirbtuves pirmiausia buvo nuimti autoriniai prastos būklės rėmai. Sutvirtintas aptaisų paviršius, atsargiai nuimti paveikslą dengiantys aptaisai. Jų pakraštėliai buvo tankiai prikalti vinutėmis, kurių neįmanoma buvo ištraukti nepažeidus aptaisų, tad buvo nuspręsta frezuoti aplink kiekvieną vinutę ir visą aptaisų perimetrą.
Pasak restauratoriaus, nuėmus aptaisus pasimatė susibangavęs, apkirptas, patamsėjęs ir vinimis prikaltas paveikslo fragmentas su byrančia tapyba. Po aptaiso iškilimais buvo pridėta susuktų skudurų.
Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atkurtas autentiškas koloritas ir tapybos kompozicinės detalės.
Ištrauktos surūdijusios vinutės, nuvalyti nešvarumai, dezinfekuota, ištiesintas pagrindas, sutvirtinta tapyba, užtaisytos skylutės ir įplyšimai. Nuvalius nugarinę paveikslo pusę ir atlikus paruošimo darbus paveikslas buvo dubliuotas ant naujos drobės ir užtemptas ant naujo, paslankios konstrukcijos porėmio. Tada buvo gruntuotos ištrupėjusios tapybos vietos ir paveikslo kraštai.
„Žingsnis po žingsnio nuo rankų, kojyčių ir veidų mechaniškai pašalinti keli užtapymų sluoksniai. Restauraciniu gruntu atkurtos tapybos netektys. Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atkurtas autentiškas koloritas ir tapybos kompozicinės detalės“, – pasakojo M.Matuiza.
Ankstyvesnio restauravimo metu apkirptas paveikslo fragmentas atgavo mechaninį tvirtumą, pirminę išvaizdą, meninę ir dvasinę vertę.
Atkurtas ir sutvirtintas
„Restauruojant unikalius ir retai aptinkamus aptaisus, padarytus iš kartono, buvo didžiausias iššūkis nuo jų paviršiaus nuvalyti storą grunto sluoksnį, uždažytą sidabriniais dažais. Šildant paviršių, gruntas suminkštėdavo ir mechaniškai, skalpelio galiuku buvo šalinamas nedideliais zondeliais. Po storu bordiniu sluoksniu pasimatė autentiškas, auksuotas, sidabruotas, poliruotas paviršius su iškiliais gėlių motyvais. Restauraciniu gruntu buvo užpildytos didelės autorinio grunto netektys, pagal galimybes atkurti augaliniai motyvai, padengta polimentu, trintu auksu ir sidabru, viskas poliruota. Pakraščiuose esančios kartono skylutės užpildytos kartono miltų ir tilozės mišiniu“, – apie sudėtingus restauravimo etapus pasakojo specialistas.
Marijos ir Vaikelio karūnos buvo drožtos iš medienos. Ankstyvesnio restauravimo metu jos buvo uždažytos bronziniais dažais, kurie buvo oksidavęsi ir patamsėję. Atlikus tyrimus ir padarius bronzos valymo zondelius paaiškėjo, kad jų autentiškas paviršius padengtas polimentiniu auksavimu ir sidabravimu. Restauravimo metu bronziniai dažai buvo pašalinti. Kreidinis gruntas sutvirtintas, atkurtos jo netektys. Nusitrynusios vietos padengtos trintu auksu ir sidabru.
Siekiant apsaugoti restauruotą paveikslą, pagamintas atskiras fanerinis skydas, jis aptrauktas vyšninės spalvos audiniu, skyde išpjautos ertmės veidams, rankoms, kojytėms. Skydas pritvirtintas prie restauruoto paveikslo rėmų, tada ant skydo uždėti ir pritvirtinti aptaisai, karūnos ir naujai išdrožtos paauksuotos žvaigždutės. Vėliau skydas priglaustas prie paveikslo ir pritvirtintas. Po restauracijos meno kūrinys įgavo ekspozicinę išvaizdą. Jis buvo nuvežtas ir sumontuotas į dešinįjį Švč. Mergelės Marijos altorių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Č. Sugiharos muziejuje atidaryta ekspozicija J. Zwartendijkui, talkinusiam gelbėjant žydus
Garsaus tarpukario diplomato Čiunės Sugiharos name-muziejuje Kaune pirmadienį atidarytas kambarys Janui Zwartendijkui (Janui Zvartendeikui), su kuriuo jie bendradarbiavo gelbėdami žydus Antrojo pasaulinio karo metais. ...
-
Lietuviai Ukrainos sukilėlių armijos gretose
Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas ir žurnalistas Olegas Stecišinas 2015 m. Lvove ukrainiečių kalba išleido knygą „Banderivskij ...
-
Sieja išskirtinė kova su sovietais2
Pirmą kartą Lietuvoje surengtoje Ukrainos sukilėlių armijai (UPA) dedikuotoje konferencijoje „Ukrainos pasipriešinimas sovietų okupacijai. UPA – karas po karo. Lietuva – Ukraina bendra kova“ atskleista ne tik nuolatinė Ukra...
-
Įspūdingasis Prancūzijos Mon Sen Mišelio vienuolynas švenčia 1000-ąjį gimtadienį2
Prancūzų pamėgtas Mon Sen Mišelio vienuolynas mini garbingą jubiliejų – nuo pirmo jo akmens padėjimo praėjo 1 000 metų. ...
-
Karališkasis mecosopranas – dama S. Connolly: muzika mane išmokė meilės ir pagarbos sau
Birželio 21 d. įvyks vienintelis Baltijos šalyse pasaulinio garso mecosoprano iš Jungtinės Karalystės damos Sarah Connolly koncertas. Šį išskirtinį muzikinį įvykį Lietuvoje pristato Pažaislio muzikos festivalis. Pažaislio...
-
Pakaunėje laukia įtraukianti teatro, muzikos ir istorijos sintezė
Birželio 10 d. Bubiuose, prie Batniavos seniūnijos pastato, vyks teatralizuotas renginys „1808 metų Ignacijaus Karpio testamentas – legenda“. Lankytojų laukia įtraukianti teatro, muzikos ir istorijos sintezė. ...
-
Šiemet „Pakrantė“ kauniečius kvies į muzikos festivalį: laukia koncertai ir pramogos1
Didžiulio kauniečių ir miesto svečių susidomėjimo sulaukiantys „Pakrantės“ koncertai šią vasarą muzikos mylėtojus vėl suburs koncertams šalia „Žalgirio“ arenos. Birželio 29 – liepos 2 dienomis čia pirm...
-
Bus sprendžiama, ar anuliuoti Klaipėdos Kultūros ir meno tarybos rinkimų rezultatus8
Kultūros bendruomenei uostamiesčio valdžios prašant panaikinti Klaipėdos savivaldybės Kultūros ir meno tarybos rinkimų rezultatus, koreguoti nuostatas, kitą savaitę miesto vadovybė turėtų rinktis į posėdį. ...
-
Įvardijo, kas lėmė muziejų bilietų kainų augimą
Eurostatui paskelbus, kad Lietuva pernai buvo trečia Europos Sąjungoje (ES) pagal muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainų augimą, šalies muziejų asociacija pastebi, jog tai buvo nulemta energinių kaštų didėjimo bei infliacijos. ...
-
Įteiktos „Sidabrinės gervės“: metų režisiere tapo A. Urbaitė, geriausiu filmu – „Per arti“9
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Kaune sekmadienį įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“: metų režisiere tapo Austėja Urbaitė, o jos kurtas filmas „Per arti“ išrinktas metų geriausiu ilgametra...