Tiesa slypi kažkur anapus? Pereiti į pagrindinį turinį

Tiesa slypi kažkur anapus?

2004-05-21 09:00

PARODŲ SALĖSE

Tiesa slypi kažkur anapus?

Andrius Miežis pasiryžo atskleisti „Visą tiesą apie tiesą, slypinčią kažkur anapus paveikslų“ ir „Parko galerijoje“ surengė savo tapybos parodą, ją taip ir pavadindamas.

Toks siurrealistas

Siurrealistinė autoriaus kūrybos filosofija jo tapybos gerbėjams jau pažįstama. Bet visuomet smagu pasinerti į jos užkoduotas vingrybes, nes A. Miežis sugeba būti nenuobodus, nors keičiasi tik jo paveikslų nuotaikos ir siužetai, o spalvos ir stilius lieka lyg ir tie patys.

Tai stipriaspalvė, gana dekoratyvi, džiazuojanti, nestandartinį mąstymą ir interpretacijas kurstanti tapyba. Jos nepavadinsi ekspresyvia, kas būdinga lietuviškajai tapybos mokyklai, greičiau – eklektiška. Abstrakcijų A. Miežis irgi netapo. Jo paveiksluose tiršta įvairiausių daiktų, padarų, motyvų ir vaizdų. „Kodėl gi ne maksimaliai?!.“ – retoriškai klausia autorius, vis dėlto puikiai jaučiantis, kada laikas sustoti, nepadauginti, neperkrauti.

Autorius sėkmingai įrodinėja, kad siurrealizmas gali būti gana harmoningas, smagiai dekoratyvus ir prasmingai eklektiškas.

Tik sufleris

Kiekvienas A. Miežio paveikslas – kaip savotiškas nuotaikos palinkėjimas – linksmas, provokuojantis, šokiruojantis.

Pirmiausia dėmesį atkreipia originalūs ir šmaikštūs jų pavadinimai: „Trys dykinėjantys laukia ketvirto“, „Vienas Dievas težino, ar yra Dievas“, „Tantrinis seksas keturių kilometrų aukštyje“, „Radikalios maudynės vonioje“, „Žalias orgazmas“, „Vaisingi celibato obuoliai“, „Tortas kaip kosminio kičo bastionas“ ir kiti.

Autorius sako, kad čia jis esąs tik sufleris: „Įvedu į paveikslą, o jau toliau eik pats...“ O tie filosofiniai „prieskoniai“, anot A. Miežio, duoda laisvę galvoti kaip nori, jo paveiksluose išaugina tam tikrą situaciją ir mąstymą apie ją.

„Kuo daugiau žinai, tuo daugiau esi laisvas“, - tvirtina menininkas, įkvėpimo pasisemiantis ir kūrybiškumo pasikraunantis iš kito meno – dailės, literatūros, kino. Tapydamas daug klausosi muzikos, dažniausiai elektroninės.

Diskusijų objektas

Kai baigia paveikslą, sako, jis jam tampa svetimas, lyg ne pats, o kažkas kitas tai būtų nutapęs. Tapytojas neslepia, kad jam svarbu, kaip žmonės supranta jo kūrinius, bet visai neskauda širdies, jei jie įžvelgia tokių dalykų, apie kuriuos jis net nepagalvojo.

„Dar geriau, jei kiekvienas suvokia skirtingai, – sako A. Miežis. – Nes manau, kad viskas, kas sukurta žmogaus, yra diskutuotinos vertės. Juk visi iki šiol tebespėlioja, kas slypi po Mona Lizos šypsena. Tačiau, sakykim, saulėlydis nėra žmonijos diskusijų objektas. Žinoma, jeigu jis ne nutapytas, o tikras. Šiuo atveju visiems viskas lyg ir aišku?“

Pinigai irgi svarbu

Studijavęs architektūrą, bet labai norėjęs būti dailininku, todėl architektu taip ir netapęs, A. Miežis tapybą vadina savo tikrąja profesija. Nes iš jos šešti metai gyvena ir pragyvena. Gyvendamas Vilniuje, kūrė grafiką, o tapyti pradėjo su šeima atsikraustęs arčiau gamtos – į Kretingą.

„Man kūryboje svarbūs du aspektai – nutapyti šiltą, profesionaliai kokybišką paveikslą, o paskui jį parduoti“, - neslepia A. Miežis.

Anot jo, kūryba dėl kūrybos yra tik mitas. „Tik kai paveikslų neperka, autorius sako, kad pinigai nesvarbu, - liūdnai šypsosi A. Miežis, prisipažindamas, būna dienų, kai pinigų trūksta, nors mintis veja mintį, ir tapo gana intensyviai. – Žinau, ką galėčiau gerai parduoti, netgi esu bandęs „tepti“ komercinius darbus, bet labai greitai supratau, kad tai – ne man. Toks jausmas, lyg kas žiūrėtų į nugarą...“

Sparčiai sukasi

Vis dėlto jis ne iš tų, kurie tiki, kad menas išgelbės pasaulį. Niekas niekada jo neišgelbės, - įsitikinęs menininkas. Anot jo, gerais tikslais grįstas kelias į pragarą, - visi tie politiniai ginčai, karai, ideologinės kovos pasaulyje buvo ir bus amžiais.

„Bet nevertėtų pamiršti, kad šiame chaose žmogų daro žmogumi religija, mokslas ir kultūra“, - priduria tapytojas, jau mąstantis apie kitą parodą, kurią šiąvasar žada surengti Frankfurte. Mat įsitikino, kad vokiečiai dar nelabai susigaudo, kur ta Lietuva ir koks jos menas. Be to, kaip sako A. Miežis, norint pragyventi iš kūrybos, reikia sparčiai suktis, būti aktyviam, neapsiriboti vienu miestu, viena šalimi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų