- Justė Litinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"teamLab" (komandinė laboratorija) – tarpdisciplinis meno kolektyvas iš Japonijos, jungiantis pačių įvairiausių sričių profesionalus.
Kartu jie kuria interaktyvias skaitmeninio meno instaliacijas, kuriomis siekia griauti žmones, gamtą ir meną skiriančias sienas bei tyrinėti naujus užgimstančius ryšius tarp žmonių, gamtos ir pasaulio. Su "teamLab" komunikacijos vadovu Takashi Kudo, kuris visai neseniai pristatė "teamLab" veiklą pirmajame "Kauno – Europos kultūros sostinės" forume, kalbėjomės apie jo komandinės laboratorijos filosofiją, skaitmeninio meno siūlomas galimybes ir sienas, kurias derėtų griauti.
– "teamLab" komandą sudaro profesionalai iš labai įvairių sričių: menininkai, IT specialistai, matematikai, grafikos dizaineriai, redaktoriai ir t.t. Papasakokite apie "teamLab" organizaciją ir jos tikslus.
– Tai yra meninis kolektyvas, kurį sudaro daugiau nei 500 narių. Visi jie skirtingų sričių specialistai, besidomintys skaitmenine visuomene ir trokštantys dirbti drauge su kitais, taip trindami ribas tarp meno, mokslo, technologijų ir kūrybiškumo. "teamLab" pavadinimas tiesiogiai susijęs su mūsų siekiu suburti skirtingų specialistų komandą ir įkurti laboratoriją primenančią vietą, kurioje visi bendromis jėgomis galėtume kurti pažangą.
"teamLab" skaitmeniniu menu siekia praplėsti fizinę erdvę.
"teamLab" įkūrėme 2001 m., skaitmeninės eros suvešėjimo pradžioje. Skaitmeninės technologijos leido mums kurti nevaržomiems jau egzistuojančių meno disciplinų ir išlaisvino mus nuo fizinių barjerų.
Pasitelkę meną siekiame tyrinėti naujus ryšius tarp žmonių ir gamtos. Mes tikime, kad tarp žmogaus ir gamtos neturėtų būti jokių sienų, mat viskas yra ilgo, trapaus, tačiau itin magiško gyvenimo ciklo dalis. Tokia bendra visų "teamLab" kūrybinių projektų idėja.
– Kaip gimsta jūsų kūrinių idėjos ir kokia pagrindinė "teamLab" meninių projektų filosofija?
– Mūsų meno kūriniai yra nuolatinio mąstymo ir kūrybos padarinys. Pagrindinės idėjos visada aiškiai apibrėžiamos jau pačioje pradžioje, tačiau kiekvieno projekto tikslai ima ryškėti tik visai komandai pamažu įsitraukiant į jų kūrybos procesą. Nors iš pirmo žvilgsnio "teamLab" organizacinė struktūra gali pasirodyti itin paprasta, iš tiesų ji labai daugiasluoksnė.
Kartu su tikslais vystosi ir technologiniai sprendimai. Mes pasirenkame ir išvystome tinkamiausią kiekvienam kūriniui technologiją, atsižvelgdami į kūrinio temą ir idėją. Tačiau mus domina ne pačios technologijos, o tai, kaip jos praplečia meninės raiškos galimybes. Technologijos prisideda prie daugelio dalykų plėtros. Silikono slėnyje besirandančios technologijos siekia praplėsti protus, o asmeniniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai – mūsų galvoseną. Tviteris leidžia skleistis mūsų asmeninėms pažiūroms, o feibukas – asmeniniams ryšiams.
"teamLab" skaitmeniniu menu siekia praplėsti fizinę erdvę. Nebūtina, kad kiekvienas mūsų kuriamų skaitmeninio meno instaliacijų lankytojas leistųsi į interaktyvų jų pažinimą. Užtenka, kad to imtųsi bent dalis lankytojų. Suskaitmeninę erdvę, netiesiogiai keičiame žmonių tarpusavio santykius. Vien būdami skaitmenizuotose mūsų sukurtų instaliacijų erdvėse, jie tampa meninių procesų dalimi ir savo veiksmais gali keisti fizinę jų išdavą. Jei jų elgesio įkvėpti skaitmeninės instaliacijos erdvės pokyčiai yra gražūs, šalia esantiems žmonėms malonu dalytis ta pačia erdve, todėl kitų žmonių artumas pradedamas vertinti teigiamai.
– Kone visais savo meniniais projektais siekiate griauti vienokias ar kitokias sienas? Kaip jūs suvokiate sienas?
– Nuolat jaučiame mus nuo aplinkinio pasaulio skiriančias sienas, net jei jų išties ir nėra. Jau minėjau, kad, mūsų įsitikinimu, viskas yra bendro gyvenimo ciklo dalis. Vis dėlto daugelis modernių laikų išradimų sukuria tarp mūsų sienas. Mūsų siekis – panaikinti šias sienas. Norime sukurti beribiškumo jausmą, todėl suteikiame mūsų parodų lankytojams galimybes visiškai pasinerti į mūsų kuriamą meną, ar net prisidėti prie jo vystymosi. Interaktyviai dalyvaudami kūrinio virsmuose, jie jaučia, kokia stipri jų įtaka aplinkiniam pasauliui. Taip kuriame patirtis, kurios leidžia žmonėms pamiršti visas sienas.
– Kodėl žmonių įsitraukimo aspektas jums toks svarbus? Kaip žmonės paprastai jaučiasi jūsų instaliacijose?
– Birželio 21 d. Mori bokšte Tokijuje, Japonijoje, mes atidarysime "MORI Building DIGITAL ART MUSEUM: teamLab Borderless" (liet. "Mori bokšto skaitmeninio meno muziejus: teamLab be sienų"). Tai bus visus "teamLab" kūrybinius įsitikinimus atspindintis projektas.
10 tūkst. kv. m erdvėje suskirstytoje į maždaug penkis sektorius, bus eksponuojama apie 50 "teamLab" kūrybinių darbų, įskaitant ir pačius naujausius. Šių darbų neskirs jokios sienos, jie nesibaigs ties instaliacijos kambario erdve, o nusitęs koridoriais, taip kurdami ryšius su kitais kūriniais ar net visiškai su jais susiliedami.
Skaitmeninis menas nėra priklausomas nuo materialių medžiagų. Jausmai ir idėjos, kurios anksčiau meno kūrinyje buvo užkoduojamos fizinėmis medijomis, dabar gali būti tiesiogiai perduodamos parodų lankytojams per interaktyvias patirtis. Kitaip nei fizines medžiagas, mūsų instaliacijose žmonės laisvai judina savo kūnus, konstruodami ryšius su kitais ir taip pažindami pasaulį.
Žmogaus kūnas pavaldus laikui, tačiau skirtingas mūsų mintis skiriančios sienos yra labai įvairios. Kartais vienos mūsų mintys įkvepia kitas, o kartais jos tiesiog mainosi tarpusavy. Jei menininkas gali savo mintis ir jausmus tiesiogiai paversti žmonių patirtimis, meno kūriniai taip pat gali laisvai judėti, konstruoti ryšius su kitais žmonėmis ir būti pavaldūs laikui – visai kaip žmogaus kūnas. Negana to, meno kūriniai, visai kaip ir mintys, gali vienas kitam daryti įtaką arba tiesiog jungtis tarpusavyje. Taip griaunamos visos menininkus, žmones ir meno kūrinius skiriančios sienos. Taip sukuriamas "teamLab Borderless" pasaulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...