Sentikių jėga – vienybė

Atkaklūs, užsispyrę ir dvasiškai nepalaužiami – tokias savybes paveldėjo šių dienų sentikiai, kurių protėviai per pastaruosius 360 metų ne savo valia, kai kurie net po kelis kartus tapo tremtiniais. Klaipėdoje sentikių bendruomenė įsikūrė lygiai prieš 70 metų, kur esmine jų gyvenimo atsvara iki šių dienų išliko tikėjimas.

Giminės šaknų paieškos

Garbingas ir dosnumu garsėjantis uostamiesčio verslininkas prašė neminėti jo pavardės, tačiau geranoriškai atskleidė savo protėvių istoriją, kurią po ilgus metus trukusių atkaklių ieškojimų pavyko suguldyti į giminės kilmės knygą.

Pirmasis tiesioginis protėvis, kurį pavyko atsekti, buvo vardu Levonas, gimęs XVIII a. antroje pusėje, kuris vedė Mariją, ūkininkavo.

Abu jie buvo rusų tautybės sentikiai, gyvenę Suvalkuose (dab. Lenkija), nes jų giminės kažkada buvo priversti bėgti iš istorinės tėvynės dėl religinių persekiojimų.

Šie žmonės, kaip ir dauguma jų bendraminčių, nepasidavę patriarcho Nikono religinės reformos naujovėms, spruko iš Rusijos ir pasklido po pasaulį.

Kai kurie pasiekė net Kiniją, Ameriką ar Sibirą, daugelis įsikūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščiuose bei Lenkijos karalystėje.

Tokių "nepaklusniųjų" palikuonis ir yra klaipėdietis verslininkas, kuris liko ištikimas savo senolių tikėjimui.

Dukart tremtiniai

Lietuvoje šio klaipėdiečio giminė irgi atsidūrė ne savo noru.

Verslininko seneliai, kaip ir kadaise jų protėviai, taip pat tapo tremtiniais, kai buvo išguiti iš gimtųjų Suvalkų.

1941-ųjų pavasarį, po Molotovo–Ribentropo pakto, naciai susitarė su sovietais dėl "gyventojų mainų" ir prievarta šimtus sentikių šeimų iškėlė iš Suvalkų krašto Lenkijoje į sovietų okupuotą Lietuvą.

Viename 1942-ųjų metų rašte Šiaulių apskrities viršininkui rašoma: "Į tamstos telefonogramą Nr.135 siunčiu žemiau talpinamoje lentelėje apie esamus Gruzdžių valsčiaus ribose repatriantus atsikėlusius iš Suvalkų gubernijos-apygardos."

Toliau vardijami Michailas (vedęs, 42 m.), žmona Morta (38 m.), tėvas Andrejus (75 m.), sūnūs Prokopijus (20 m.), Nikita (13 m.), Ferisonas (5 m.), Jonas (3 m.), Pimonas (1 m.) bei dukros Ulijana (17 m.), Anastazija (15 m.) ir Evdokija (9 m.).

Taip pat užrašytas jų turimas turtas: "2 arkliai, 1 karvė, 1 avis ir smulkus žemei dirbti inventorius".

Šie žmonės buvo išplėšti iš savo namų ir prigriebę tik tai, kas juos išgelbėtų nuo bado, ištremti į Lietuvą.

Tačiau ne visoms šeimoms pavyko prigriebti tiek daug turto iš savo ūkio.

Gyvena ketvirta karta

Su šia trėmimo banga iš Suvalkų į Lietuvą pateko ir dar vieno klaipėdiečio, žinomo verslininko bei mecenato Martino Gusiatino seneliai.

"Mano seneliai buvo pasiturintys ūkininkai, turėjo daug žemės. Ta tremtis buvo baisi, nes jiems nieko neleido pasiimti, išvažiavo, kaip stovi, tuščiomis rankomis. Visą šeimą susodino į vežimą, nuvežė į pasienį, pirštu parodė į Kalvarijos evakuacijos punktą ir liepė eiti. Taip jie atsidūrė Lietuvoje", – dienraščiui pasakojo M.Gusiatinas.

Taip į mūsų šalį pačiose karo veiksmų Lietuvoje išvakarėse prievarta iš Suvalkų perkelta šimtai sentikių šeimų, kurios vėliau pasklido po visą respublikos teritoriją.

Pokariu jiems valdžia neleido grįžti į Lenkiją.

Todėl Lietuvoje gyvena jau ketvirta vadinamųjų suvalkiečių sentikių tremtinių karta.

"Mes – ne okupantai"

Dauguma sentikių Lietuvoje gyvena 300 metų. Tai yra vieta, kur jie gimė ir išaugo, tai jų gimtoji žemė, jų tėvynė.

Pastebėta, kad sovietmečiu sentikiai labai sulietuvėjo.

Todėl šie žmonės jaučiasi labai skaudinami, kai pasigirsta kalbų, kad jie čia esą svetimi.

"Aš gimiau Lietuvoje, gyvenu Lietuvoje, kalbu lietuviškai. Čia – mano tėvynė. Nedaug kas žino tuos istorinius faktus, kaip tie sentikiai atsidūrė čia. Mes nesame jokie okupantai, esame lygiai tokie pat piliečiai kaip ir visi kiti", – teigia klaipėdietis verslininkas, sentikių bendruomenės atstovas.

Klaipėdoje šiuo metu yra 4 tūkst. žmonių, save siejančių su sentikiais, kurių atsiradimo istorija Lietuvoje, o ir Klaipėdoje, daugeliui šiuolaikinių žmonių yra nežinoma.

Atvykėliai atrodė įtartini

Klaipėdietis Valerijus Tuminas, garsaus teatro režisieriaus Rimo Tumino brolis atskleidė, kad jų mama irgi buvo iš sentikių šeimos. Jos giminės šaknys siekia Pamaskvę.

Lietuvoje protėviai atsidūrė prasidėjus religiniams persekiojimams Rusijoje ir įsikūrė Raseinių apylinkėse.

Mamos tėvų šeima ūkininkavo Ilgižių kaime, kuriame gyveno vien sentikiai.

"Mano mama buvo savotiška laisvamanė, ji tikėjo į Visatos Protą. Ji buvo netradicinė, nors kilusi iš religingos sentikių šeimos. Savo senelių aš nepažinojau, kai gimiau, jie jau buvo mirę. Įdomus faktas, kad prieš vestuves mano seneliai vienas kito nebuvo matę. Juos supiršo ir tiek. Ir labai smagu, kad jų santuoka buvo sėkminga", – pasakojo V.Tuminas.

V.Tuminas pastebėjo, kad Lietuvos sentikiai, kurie čia buvo atsikėlę anksčiau, kažkodėl nemėgo savo tikėjimo brolių tremtinių iš Lenkijos.

Esą tarp tų bendruomenių kurį laiką buvo tam tikra trintis, kurios tikrųjų priežasčių nustatyti nepavyko.

"Sentikiai labai darbštūs, kategoriški, principingi, ne kiekvienas juk gali mesti savo ūkį, atsisakyti tėvynės ir bėgti į kitus kraštus vien tam, kad galėtų augintis barzdą, žengnotis trimis pirštais, o ne dviem, ir statytis aštuonkampį kryžių. Sentikiai yra užsispyrę ir man pačiam patinka, kad turiu jų genų, esu iš tų užsispyrusiųjų luomo, kurie dėl savo idėjos, dėl tikėjimo, pametę savo užgyventą turtą, nenusilenkė valdžiai ir išsaugojo savo religiją", – teigė V.Tuminas.

Sandoriai – prieš ikoną

Sentikių bendruomenės viduje daug reiškė vieno kitam duotas žodis.

Sutarę kokiu nors reikalu, sandorio dalyviai prisiekdavo prieš ikoną ir jokių kitokių sutarčių nebereikėdavo.

V.Tuminas pasakojo pikantišką istoriją, nutikusią apie 1925 metus, kai jo senelis iš kito sentikio, kaimyno, nusipirko žemės.

"Nusipirko labai neprotingai. Prieš ikoną persižegnojo, pinigus sumokėjo, ir viskas. Galvojo, kad juridiškai ta žemė jau ir yra jo, nors jokių dokumentų nebuvo. Visi tame kaime šį faktą žinojo, ir tai buvo normali praktika tarp sentikių. Be to, senelis su tuo pačiu kaimynu, kuris augino sūnų, buvo sutarę apvesdinti savo vaikus. Bet po 15 metų mano senelio dukra susirado kitą mylimąjį, ir senelis jos santuokai neprieštaravo. Tada kaimynas nujojo į valsčių ir pareiškė, kad senelis jam nesumokėjo už žemę. Jam už tą žemę teko mokėti antrą kartą, nes jis nevykdė susitarimo dėl vaikų vedybų", – teigė V.Tuminas.

Kitatikiai santuokai netiko

Sentikių bendruomenėje tėvo vaidmuo labai stiprus, vaikai ir dabar turi besąlygiškai jo klausyti.

Tuoktis galima tik su bendratikiais, kitų religijų atstovų atėjimas į šeimą, sentikių požiūriu, buvo neįmanomas dar praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio pabaigoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
kiek turėjau progos pažinti sentikius , visada jais žavėjausi - nevartoja alkoholio , labai rūpinasi savais žmonėmis , nuo pat jaunumės paaugliai rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis , tvirtai laikosi papročių sąžiningi darbuotojai

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis portretas
Va, turime Lietuvoje pavyzdį kaip reikia gyventi ir kurti. Galiu garantuoti kad jų tarpe emigrantų beveik nėra. O besiblaškančiam po pasaulį durneliui lietuviui - kauburėlis , kur pagarbą suteikia pakelta šunelio koja...

KLAIDA

KLAIDA portretas
"žengnotis trimis pirštais" - klaida, sentikiai žegnojasi dviem pirštais.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių