Saulėtojo Neapolio filosofas ir mistikas

Į filosofinį, mistinį, tačiau labai spalvingą savo kūrybos pasaulį žiūrovus be gailesčio bloškia italų menininkas Giuseppe Zevola iš Neapolio – iš saulės ir mandolinos miesto.

Iš paveikslų veržiasi spalvos

Kadangi G.Zevola – geras menininko Jono Meko bičiulis, neatsitiktinai jo paroda "Džiaugsmas dovanoti" atidaryta J.Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje. Įdomu tai, kad postūmis sukurti šiuos darbus buvo iliustruoti Vilniaus universiteto bibliotekos knygų viršeliai.

Jau kylant laiptais pasitinka lentelė su užrašu "Ieri" (vakar – it.), prie durų – "Oggi" (šiandien – it.). Įėjęs į vidų apstulbsti – kūriniais žėri visos sienos. O jie patys tarsi persmelkti gaivalingo vėjo šuoro. Be žodžių aišku: tai – išskirtinis menininkas, išskirtiniai darbai. Menininkas mąstytojas, mistikas, filosofas. Be rėmų, be ribų plačiąja prasme. Paveikslų pavadinimų, matyt, specialiai nėra. Tad lieka žiūrėti, gilintis, analizuoti arba tiesiog atspėti, ką savo darbuose jis užkodavo ir ką nori pasakyti.

Kiekvienas G.Zevolos paveiksluose įžvelgs, ką nori, – visatos gelmę, gaivalą, kaitą, nepastovumą. Keistų ir paslaptingų ženklų, iš Renesanso epochos atkeliavusių figūrų. Suras net kai ką čiurlioniška. Tik čiurlioniško liūdesio čia nėra – iš darbų tiesiog veržiasi itališkas temperamentas, plūsta spalvos. Pastebės mąslų Kristaus veidą, pajus ryšį su krikščionybe.

Apsukęs ratą ar du, pastebi trečią lentelę – "Adesso" (dabar – it.). Vadinasi, paroda "Džiaugsmas dovanoti" tokia yra dabar? Po kelerių metų ji bus kitokia. Ne veltui parodos atidarymo išvakarėse iš lietuviškos duonos ir improvizuoto stalo Giuseppe sukūrė instaliaciją "Duonos filosofija". Tai – duona bičiuliams. Visi dalijamės duona kaip draugystės, meilės ir artumo simboliu.

Susitinka praeitis ir dabartis

"Dabartinė mano gyvenamoji vieta yra mano teatras, kurį vadinu "Muta Domus". Būtent čia 2010 m. pabaigoje pradėjau didžiulės apimties kūrinį pavadinimu "Džiaugsmas dovanoti", – kaip atsirado ši neįprasta ir spindinti paroda, aiškino G.Zevola.

Parodoje eksponuojamos penkios paveikslų serijos. Tai – "Vargšų iliustracijos", "Turtingųjų iliustracijos", "Dešimt Dievo įsakymų", "Šešios kūrinijos dienos" ("Pasaulio sutvėrimas"), "Keliauk ten, kur nekeliauji".

Beveik visos serijos susideda iš 30 skaitmeninių atspaudų, atliktų ant pasidabruotos plastiko plėvelės. Serijos "Keliauk ten, kur nekeliauji" darbai atlikti ant auksuotos plėvelės. Paveikslai taip spindi, blykčioja, kad atrodo, jog atlikti ant metalo.

"Pirmasis ikonografinis postūmis šiems darbams buvo Vilniaus universiteto bibliotekoje rastų knygų iliustruotų viršelių simbolinis pasaulis. Ši pirmoji ikonografinė versmė atsinaujina kiekvienoje darbų serijoje", – atskleidė menininkas savo kūrinių ryšį su Lietuva.

O štai kaip šią neapoliečio parodą apibūdino J.Mekas: "G.Zevola ateina į šiuolaikinį postmodernų meno pasaulį su energingų, spalvingų, sprogstančių metaforų, simbolių ir vaizdinių lavina. Tai – šiuolaikiniai vaizdiniai ir tolimi vaizdiniai, atsiradę iš gilaus santykio su Renesanso poetais, mistikais ir mąstytojais. Tai jus praryjantys vaizdiniai, su kuriais keliaujate ir nežinote, net nenorite žinoti, kur jie jus nuneš, tačiau esate tikras, kad tai nepaprasta, netikėta kelionė, kur susitinka praeitis ir dabartis."

Kūryba – tai amatas

Maloniai bendraujantis, linksmas G.Zevola sutiko atsakyti į kelis "Vilniaus dienos" žurnalistės klausimus.

– Giuseppe, kaip viskas susiklostė, kad tapote menininku?

– Viskas nutiko ant jūros kranto. Norėjau tapti žveju, bet tapau laisvu mąstytoju.

– Ar esate ir laisvas menininkas, ar atvirkščiai – kiekvieną rytą vaikštote į tarnybą, tarkime, banke arba gaudyti žuvų. Juk Neapolis – ant Tirėnų jūros kranto.

– Kad būtum laisvas, reikia dirbti ir arti jūros, kur geriausias amatas yra būtent žvejo. Tebesu žvejas netgi tada, kai dirbu banke. Užuot gaudęs žuvis, žvejoju paveikslų apmatus, žodžių žaismą ir šiokią tokią poeziją. Kartais žvejoju netgi valtyje (iš tikrųjų jachtoje – red. past.), su kuria keliavau trejus metus. Per kelionę aplankė Fortūna ir sugavau didelį tuną, suvalgiau jį visą, tad štai kodėl mano – mistiško filosofo – vidus nėra nei tragiškas, nei bjaurus, o labai spalvotas.

– Bet jūsų paveikslai labai sudėtingi. Iš kur semiatės idėjų kūrybai?

–Mano paveikslai labai sudėtingi ir man pačiam. Kartais atrodo, kad jie nekaip jaučiasi, taigi juos nuvalau, nupučiu. Jei to nepakanka, vežu į ligoninę, kad išvengčiau tolesnių komplikacijų ir ramiai galėčiau atsiduoti kasdienėms idėjų paieškoms.
Tačiau kiekvieną kartą, kai jaučiuosi pasiruošęs ką nors sukurti, suskamba varpelis daryti pertrauką. Ir daugiau ta idėja būna nebereikalinga. Tiesą sakant, stengiuosi vengti idėjų, bet ne visada pasiseka.

– Kaip manote, ar dailininkas – tai darbas, profesija, misija?

– Tai – amatas. Kaip ir žvejo.

– Kokių svarbiausių taisyklių laikotės?

– Taisyklės per gyvenimą keičiasi. Taip pat dažnai paisau išimčių, kurios tik patvirtina taisykles.

Tarp dailės ir filosofijos

G.Zevola – tapytojas, filosofas ir poetas. Jis gimė 1952 m. Italijoje, Neapolyje. Studijavo tapybą Romos ir Katanijos dailės akademijose, taip pat vizualųjį suvokimą ir komunikaciją "Suor Orsola Benincasa" universitete Neapolyje. Jo gyvenimui ir kūrybai įtakos turėjo tokie menininkai kaip austrų eksperimentinio ir multimedijos meno kūrėjas Hermannas Nitchas, austrų eksperimentinių filmų kūrėjas Peteris Kubelka, italų filosofijos profesorius Antonio Gargano, filmų kūrėjas, amerikietiškojo avangardo kino krikštatėvis J.Mekas, prancūzų poetas Bernard’as Heidsieckas.

"G.Zevola – išskirtinis menininkas, naudojantis įvairias medijas, pradedant nuo tapybos, skaitmeninės grafikos, video, objektų iki poezijos ar net akcijų ir vaidybos. Jis paprastai kuria ne dailės kūrinius, o formuoja idėjų, vaizdų ir objektų visumą, kurią galima vadinti instaliacija. Tačiau šis žodis būtų per skurdus. Geriau sakyti, kad menininkas audžia ištisą erdvę, vizionierišką visatą", – rašoma parodos lankstinuke.

Ne veltui jo kūrybos kelyje – daugybė keistų ir netikėtų projektų. Prieš 15 metų Giuseppe gyveno senoje jachtoje "Halloween", kuri tapo jo namais, dirbtuve ir laboratorija. Čia jis sukūrė poemą "Įkalinti laisvėje".

2003 m. Certosa di San Lorenzo Paduloje, Salerno regione, startavo G.Zevolos projektas "Taisyklė ir išimtis", skirtas Giordano Bruno.

2004 m. G.Zevola įkūrė leidyklą "Position Plotting Book", kurioje išleido apie 500 leidinių įvairiomis kalbomis su įvairių menininkų kūriniais, sąmoningai nepaisydamas autoriaus teisių. Ši veikla išaugo į keletą performansų, kurie buvo atlikti įvairių šalių miestuose: Kiote, Vilniuje, Vienoje, Berlyne, Budapešte, Paryžiuje, Neapolyje, Romoje, Niujorke.

Vėliau G.Zevola inicijavo daugybę projektų. Projektą "Tikrasis menas – žmonių ir idėjų cirkuliacijos aplink pasaulį centras" surengė savo jachtoje. Projektus "Darbai ir dienos: taisyklė" surengė Certosa di San Lorenzo Paduloje, "Neapolis kviečia Niujorką: mistinė Tereza" – Filmų antologijos archyve Niujorke, "Neapolis kviečia Kiotą: 33 fotokoliažai knygai" – Menų ir dizaino universitete Kiote, "Princas Antonio kviečia Dedalą: pirmasis kosmografinės vaizduotės eksperimentas" – Neapolyje.