INSTALIACIJA
Robotai pasitarnavo menui
Klaipėdos paveikslų galerijoje menininkas iš Kiolno Ralfas Šraiberis balandžio 20-ąją pristatė savo instaliaciją “Gyvosios dalelytės” (“Living Particles”). Tai savotiškos akustinės džiunglės, sukonstruotos iš mažų, šviesos energija maitinamų robotų, sujungtų į vientisą tinklą, judančių ir skleidžiančių įvairius chaotiškus garsus. Šis originalus meno ir mokslo sintezės projektas įsiliejo į „Vokiečių kultūros dienų – 2004“ Klaipėdoje renginių programą, o jo autorius surengė praktinį seminarą tiems klaipėdiečiams, kurie susidomėjo jo idėjomis ir panoro patys pasigaminti saulės energija maitinamų robotų.
Svečias buvo maloniai nustebęs, kad į jo instaliacijos pristatymą susirinko tiek daug mūsų uostamiesčio jaunuomenės. Paprastai į jo parodas ateina 10-20 žmonių, o šiuosyk jų buvo sausakimša pa-rodų salė.
R. Šraiberio „Gyvosios dalelės“ – instaliacija iš daugelio skirtingų elektroninių dalių – miniatiūrinių robotukų, kurie, sujungti į minimalią konstrukciją, suformuoja organizuotą sistemą. Jos komponentai gauna energiją iš nuosekliai sujungtų lęšio dydžio šviesos baterijos elementų. Vienos dalelės kuria permainingus garsus, kitos – judesius. Jų mastai priklauso nuo šviesos intensyvumo ir gretimų dalelių aktyvumo. Apšvietimo kitimas veikia robotukų padėties ir skleidžiamų garsų kitimą. Sujungtų modulių signalai pertraukia ir papildo vieni kitus, susimaišo tarpusavyje ir su aplinkos garsais. Rezultatas – audringas paviršius, pilnas garsų, vibracijos, bangavimo, apeliuojantis į žiūrovo vaizduotę bei asociacijas.
Anot R. Šraiberio, šios sistemos struktūra priskirtina kultūros ir technikos sferai, o chaotiški judesiai bei garsai – gamtos sferai. Instaliacija kuria autonomišką egzistenciją, kurios esmė yra ne technologijos – kaip funkcionalaus pagrindo – pritaikymas, bet technologija – palikta pati sau ir naudojanti pati save, jos nuoseklus, nekontroliuojamas egzistavimas. „Aš dirbu su svyravimais, trukdžiais ir ato-veiksmiais, chaotiškais procesais, autoaktyviomis sistemomis bei tyla“, - teigia keturiasdešimtmetis menininkas, suvokiantis save kaip mokslininką. Jo veiklos motyvai – smalsumas, žinių troškimas ir žaidimas. Todėl R. Šraiberis kuria minimalistinius robotus, kurie juda ir skleidžia švelnius kintančius garsus. Iš jų jis mėgsta konstruoti uždaras sistemas, veikiančias nepriklausomai nuo aplinkos, kurių tikslas yra jos pačios.
„Čia veikia garsas ir šviesa, - aiškino menininkas klaipėdiečiams savo konstrukcijos „fiziką“. – Kadangi patalpoje mažoka dienos šviesos, energiją šiai sistemai teikia salės apšvietimo lempos, o šiaip robotukai juda nuo saulės energijos elementų. Po atviru dangumi dieną tokia instaliacija funkcionuoja kuo puikiausiai, ją maitina saulė ir nereikia rūpintis kitu šviesos šaltiniu. Naktį sistema pati išsijungia, o patekėjus saulei vėl atgyja.“
Įdomiausia, kad šios judesį ir garsą jungiančios instaliacijos elementai kovoja tarpusavyje dėl energijos, kurios yra nedaug. Sistema kaupia energiją, paskui ją atiduoda. Kiekvienas robotukas nori būti pirmas ir pasiimti jos kuo daugiau. Tai primena biologinius organizmus, jų kovą už būvį ir vietą po saule. Tai lyg laidas į gyvąją gamtą, kurioje vyksta natūrali atranka. Tiesa, menininkas sistemoje įmontavo kelis robotukus, kurie yra savotiški šio sintetinio gyvenimo tvarkdariai – vienus išjungia, kitus įjungia, kad stiprieji neužgrobtų „visos valdžios“. Kaip tai vyksta, klaipėdiečiai gali pamatyti Paveikslų galerijoje, kur R. Šraiberio instaliacija „Gyvosios dalelės“ eksponuojama iki gegužės 7-osios.
Naujausi komentarai