- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eidamas 83-uosius metus, gruodžio 11 d. mirė kompozitorius, pedagogas, vienas ryškiausių lietuviškos estrados kūrėjų Mikalojus Novikas (g. 1940 m. balandžio 19 d.).
Lietuvos kompozitorių sąjunga pranešė, kad velionis bus pašarvotas gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Laidotuvės vyks gruodžio 16 d., penktadienį, 13 val. Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Gruodžio 14 d. 18 val. Vilniaus Šv. Jokūbo bažnyčioje už mirusįjį bus aukojamos šv. Mišios.
M. Novikas 1954–1958 metais Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, Jurgio Gaižausko klasėje, mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos, 1963-iaisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. Antano Račiūno kompozicijos klasę. Ilgametę pedagoginę veiklą pradėjo 1960 metais Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, kur dėstė teorines disciplinas. 1985–1993 m. jai vadovavo. 1982–1985 metais buvo Vilniaus kultūros mokyklos direktorius, 1993–1998 m. Vilniaus konservatorijos direktorius, nuo 1998 m. teorinių disciplinų dėstytojas. 1968–1992 m. dėstė teorines disciplinas ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.
M. Novikas buvo daugelio festivalių ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, taip pat įvairių meno mėgėjų kolektyvų konsultantas, Lietuvos estradinės muzikos tarybos narys. 1966–1968 m. vedė radijo laidas apie džiazą. 1990 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Nuo 1967 m. M. Novikas – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. 2001-aisiais buvo paskelbtas Metų geriausiu lengvosios muzikos kompozitoriumi.
M. Novikas yra pirmosios lietuviškos bosanovos autorius – daina „Pavasariška kelionė“ parašyta 1964 metais. Išraiškingai jo kūryboje skamba rumbos, sambos, tango ritmai, svingo ir džiazo muzikos elementai. Išleista dešimt autorinių plokštelių, kasečių, o albumo „Mikalojaus Noviko estradinės dainos“ tiražas 1972-aisiais siekė net 100 tūkst. vienetų. Daugelis dainų – „Gera“, „Žalioj stotelėje“, „Putinai“, „Pėdos“, „Dar nežinia“ – vadinamos lietuviškos estradinės dainos aukso fondu.
Mėgstamiausias kompozitoriaus dainų tekstų autorius – Antanas Saulynas: dainos „Gera“, „Šešėliai lange“, „Vaivorykštė“, „Pėdos“, „Žalioj stotelėj“, „Putinai“.
M. Noviko dainas atliko Stasys Liupkevičius, Janina Miščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė, Aleksas Lemanas, Nijolė Tallat-Kelpšaitė, operos solistai Rimantas Siparis, Romanas Marijošius, Leonidas Muraška, kiti garsūs estrados artistai – Liudmila Senčina, Sofija Rotaru, Roza Rimbajeva, Tynas Miagis, Jaak Joala, Laki Kesoglu.
Pagrindiniai kompozitoriaus kūriniai: Simfonijetė orkestrui (1962), kantata „Sakmė apie gintarinį krantą“ (Pauliaus Širvio žodžiai, 1963), dainų ciklas „Vilnius nubunda“ (Martyno Vainilaičio žodžiai, 1963), Koncertinė uvertiūra simfoniniam orkestrui (1964), 3 pjesės fortepijonui (1965), Sonatina giocosa smuikui ir fortepijonui (1966), Fantazija estradiniam orkestrui (1975).
Yra parašęs pjesių kaimo kapelai, birbynių kvintetui, liaudies instrumentų ansambliui, dainų chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams, dainelių ir jų ciklų vaikams. Daug dainų išspausdinta įvairiuose rinkiniuose Lietuvoje, taip pat Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Moldavijoje, Armėnijoje, Lenkijoje. Išleista dešimt autorinių plokštelių, kasečių ir kompaktinių diskų. Kompozitorius surengė apie 350 autorinių koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – ukrainiečių režisieriaus filmui „La Palisiada“1
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo debiutinis Ukrainos režisieriaus Filipo Sotničenkos filmas „La Palisiada“. ...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – M. Nastaravičiui, A. Šeiko, E. Švedkauskaitei
Teatrų scenos turėtų būti jungiančios, o ne skaidančios platformos, sakė kultūros ministras, sekmadienį sveikindamas šalies teatralus su Tarptautine teatro diena. ...
-
Šalies vadovų sveikinimai rašytojui M. Ivaškevičiui 50-mečio proga3
Prozininkas, dramaturgas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marius Ivaškevičius šiandien švenčia 50-metį. ...
-
Vilniuje bus apdovanoti geriausi praėjusių metų teatralai3
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse, sekmadienį, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje tradiciškai bus apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai. ...
-
Istorijos puslapiuose – viešbučio didybė8
Šeštadienio popietę Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje vyko istoriko, kraštotyrininko, leidėjo Kęstučio Demerecko knygos „Viktorijos“ viešbučio paslaptys&ldq...
-
„Mūzos“ statulėlės – J. Vanžodytei ir D. Meškauskui4
Artėjant Tarptautinei teatro dienai, penktadienio vakarą, Klaipėdos dramos teatre prieš prasidedant režisieriaus Elmars Senkovs spektakliui „Varovai“, vyko tradicija tapusi „Mūzų“ įteikimo ceremonija. Tai – jau a&sca...
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija4
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...
-
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa
Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
-
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?3
Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...
-
Kauno paveikslų galerijoje – „Vieno laiško istorija“1
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkait...