PARODŲ SALĖSE
Paveikslai, į kuriuos norisi įeiti
Einant Teatro aikšte pro tautodailės saloną „Marginiai“, jo lange galima pamatyti skelbimą, kad šiuo metu čia eksponuojama Aldonos Jurevičiūtės tapyba. Lengva to skelbimo ir nepamatyti – toks jis mažas, vos iš trijų žodžių, kuklus, kaip pati parodos autorė. Galima taip eiti ir praeiti pro šalį neužsukus, jei apie A.Jurevičiūtę nieko nesate girdėję. Nieko nuostabaus, nes kitos tokios tylios menininkės Klaipėdoje turbūt nerasi. Bet tie, kurie anksčiau yra matę jos paveikslus, tikrai neatims iš savęs malonumo pasigrožėti naujais tapytojos darbais. Juolab kad parodas A.Jurevičiūtė rengia retai, vernisažų triukšmo vengia, mieliau linkusi patyliukais sukabinti savo darbus ir eiti savo keliais...
Moteris baltais rūbais
Klaipėdoje A.Jurevičiūtė gyvena 20 metų. Tiek pat metų tapo. Gimė Telšiuose, ten baigė Taikomosios dailės technikumą. Pagal specialybę – dailininkė tekstilininkė, bet toji, anot menininkės, jos „netraukė, mirtinai patiko juvelyrika“. Ir dabar kuria papuošalus iš sidabro, gintaro, taip užsidirbdama pragyvenimui. O tapyba? „O!.. Ji su manimi – nuo pat mažens. Tai – malonumui, širdies džiaugsmui. Kartais paveikslą kitą žmonės nuperka, bet retai...“ – liūdnai šypsodamasi sako tapytoja. Ji supranta, kad kitiems yra svarbesnių pirkinių nei menas. Pasak A.Jurevičiūtės, jo alkstantiems ir rengiamos parodos. Bet ji savo paveikslus iškabino „Marginiuose“ ne pasipuikuoti norėdama. Tiesiog įdomu buvo pačiai pamatyti, kaip tie vaizdai atrodo iš toliau, didesnėje patalpoje, nei jos kambarėlis, kuriame tapo. „Matau, kad jie prašyte prašosi didesnių formatų“, - savikritiškai apžvelgia ekspoziciją autorė. Bet ji namie neturi tiek vietos, kad galėtų didesnius nutapyti.
Išties ankštoka jos paveiksluose padūmavusioms pievoms ir sodams, į kuriuos taip ir norisi įžengti, vešliems medžiams, išaugantiems į kalnus ir debesis, moteriai baltais rūbais, ištirpstančiai lapijos šešėlyje, susiliejančiai su pajūrio smėliu, alsiu gamtos žydėjimu... „Toji moteris baltais rūbais augte įaugusi į mano vaizduotę, - tarsi teisindamasi sako autorė. - Kad ir kita moteris man tapant pozuoja, tuose paveiksluose esu aš pati. Tai aš ten stoviu, guliu, ten mano mintys ir jausmai...“
Tarp esamybės ir regimybės
Siurrealistiniai A.Jurevičiūtės tapybos vaizdai prašyte prašosi į didesnes erdves. Be galo plati, neišsemiama autorės fantazija veda po kiparisais, kurių šakos suaugę kaip šaknys, paskui paslaptingos moters siluetą, jos šilkinį plaukų švytėjimą, kurį taip ir maga ranka paglostyti – toks jis tikras...
Tapytoja dažnai savo kūriniuose vaizduoja iš pažiūros kasdienius dalykus, tačiau svetimoje aplinkoje, įprastinius objektus pateikia natūralistiškai, bet siejamus iracionalaus savitarpio ryšio. Jos darbuose gamta – universali, gyva ir kintanti, tiesiog suaugusi su žmogumi, visa jo esatimi. Tai paveikslai, į kuriuos traukia įeiti. Jie svajingi, susimąstymo, gerumo, tylos ir vidinės ramybės pilni. Daugiaprasmiai, sklidini neapčiuopiamų, sunkiai paaiškinamų, bet šviesiai nuteikiančių ezoterinių pojūčių. Gal kad A.Jurevičiūtę ypač domina tikrovės ir atvaizdo, esamybės ir regimybės, sąmonės ir pasąmonės problematika. Todėl nenuostabu, kad jai patinka Renė Magrito, Salvadoro Dali, kitų siurrealizmo klasikų kūryba.
Nukrenta iš dangaus
„Idėjos... Jos man nukrenta lyg iš dangaus. Visko semiuosi iš natūros. Negalėčiau be gamtos, turiu viena pavaikščioti... O tuomet tapau, kas šauna į galvą. Pirmoji mintis – ji gražiausia ir įdomiausia. Tik nereikia ją nugludinti, atšips... Tos fantazijos mano paveiksluose man norėtųsi dar daugiau...“ – dalinasi mintimis A.Jurevičiūtė.
Stabtelime prie A.Mamonto-vo portreto. Tapytojai patinka jo dainos? A.Jurevičiūtė juokiasi: „Ne todėl jį nutapiau. Kartą varčiau žurnalą ir atkreipiau dėmesį į A.Mamontovo nuotrauką. Akį patraukė jo plaukai – „stovi“ kaip žolė. O žolėje – tarsi savaime suprantama – ir paukštis lizdą susisuko, gieda... Tik daug vėliau, kai tą paveikslą jau buvau užbaigusi, pamačiau per televizorių reklaminį klipą, kuriame A.Mamontovui paukštis nutupia ant peties. Toks sutapimas.“
Apie kitus sutapimus – kitoje parodoje. A.Jurevičiūtė užsimena, kad ji bus jau kitokia, - temos gali pasikeisti. O tai, kas menininkę domina ir jaudina dabar, iki birželio 24-osios galima pamatyti parodoje, kurią ji surengė „Marginiuose“.
Naujausi komentarai