Kaip BNS informavo biblioteka, už 5 tūkst. eurų nupirktas Karaliaučiaus kunigo ir superintendento Johanno Gottliebo Weisso (Johanao Gotlibo Vaiso) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorius „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“.

Už likusius 4,5 tūkst. eurų įsigytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų teologo, filosofo, Vilniaus universiteto profesoriaus, jėzuito Martyno Smigleckio dviejų dalių veikalas lotynų kalba „Logika“ („Logica selectis disputationibus et quaestionibus illustrata“).

Leidinių įsigijimą, anot bibliotekos, finansavo Lietuvos kultūros taryba.

„Šios abi knygos reikšmingai papildo Nacionalinėje bibliotekoje kaupiamą bei saugomą lituanistinių dokumentų archyvą. Tikimės, kad jie sudomins įvairių sričių tyrėjus“, – teigia biblioteka.

Knyga „Naujas pibelis“ išleista Hartungų šeimos spaustuvėje Karaliaučiuje nenurodant autoriaus ir leidimo metų.

Apytiksliai leidimo metai – po 1850-ųjų – pateikiami remiantis Hartungų spaustuvės veiklos istoriniais faktais, nes būtent 1850 metais Hartungai prarado Karališkosios spaustuvės teises ir privilegijas, todėl pasikeitė spaustuvės pavadinimas.

Nacionalinės bibliotekos teigimu, Mažojoje Lietuvoje šalia įvairių daugiausia iš vokiečių į lietuvių kalbą verčiamų elementorių būtent J. G. Weisso „Naujas pibelis“ buvo ypač populiarus ir jau XIX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais tapo lietuviškose mokyklose privalomu leidiniu.

Pirmoje šio elementoriaus dalyje pateikiama abėcėlė, skiemenavimo pratimai. Antroji, apimtimi didesnė dalis yra skaitiniai.

Ją sudaro pažintiniai tekstai apie galvijus, žvėris, paukščius, javus ir kitus augalus, apie žemę, vandenį, ugnį, dangų ir jo kūnus, taip pat doroviniai bei religiniai tekstai, giesmės apie žmogaus kūną, protą, sielą, sąžinę, mirtį. Edukaciniais tikslais pateikiama patarlių, priežodžių, ištraukų iš Šventojo rašto.

Pirma žinoma knygos laida 1808 metais. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, „Naujas pibelis“ 1808–1897 metais pakartotinai išleistas 13 kartų.

Nacionalinės bibliotekos įsigytas egzempliorius yra iki šiol nežinota 14 elementoriaus laida, neužregistruota lietuvių nacionalinės bibliografijos leidiniuose, jos neturėjo nė viena Lietuvos atminties institucija.

Antroji knygą, M. Smigleckio „Logika“, išleista 1658 metais Oksforde, Didžiojoje Britanijoje.

Iš M. Smigleckiui priskiriamų 23 veikalų „Logika“ yra žinomiausias darbas, išgarsinęs autorių visoje Europoje, plačiai naudotas bei vertintas iki XIX amžiaus, teigia Nacionalinė biblioteka.

Pirmąkart vadovėlis išleistas 1618-aisiais Ingolštate, Vokietijoje. Jo aktualumą liudija ir kitos trys 1634, 1638 ir 1658 metų laidos Oksforde.

Knygoje pateikiamas sisteminis scholastinės logikos išdėstymas, remiantis Aristotelio darbais.

Anot bibliotekos, nė viena Lietuvos atminties institucija neturėjo šios 1658 metų Oksfordo laidos.

Įsigytoje knygoje išlikę negausių skaitymo ženklų, knyga priklausė ne vienam savininkui. Ją 1688 metais skaitė Isaacas Watsonas (Izaokas Vatsonas), kitų savininkų įrašai yra užtušuoti.

Knygos kartono kietviršiai aptraukti ruda oda, nugarėlėje įspausta autoriaus pavardė, veikalo pavadinimas ir leidimo metai.