Po trejų metų Kinijoje atidarytas pagrindinis šalies istorijos muziejus. Tačiau ekspozicija praleidžia įsimintiniausius ir jautriausius šalies įvykius.

Nacionalinio muziejaus Pekine moderniosios istorijos skyrius – valdančiosios komunistų partijos ir jos lyderių – pradedant Mao Zedongu ir Dengu Xiaopingu, baigiant dabartiniu prezidentu Hu Jintao – šlovės šventykla.

Tačiau kitoje Tianmenio aikštės, politinio šalies centro, pusėje įsikūrusiam muziejui nepavyko nušviesti pražūtingos Mao Zedongo politikos ir 1966–1976 metais jo vykdytos Kultūrinės revoliucijos sukelto brutalaus chaoso, praneša naujienų agentūra AFP.

Išsamiose ekspozicijose, kuriose – istorinės nuotraukos ir artefaktai, atspindintys šalies istoriją nuo vėlyvojo imperinio periodo XIX amžiaus pradžioje iki šių dienų, taip pat neužsimenama apie nesenus politinius sujudimus, tokius kaip 1989 metų Tianmenio protestas už demokratiją.

Pareigūnų teigimu, kai visuomenei bus atvertos visos 191 tūkst. kvadratinių metrų erdvės, muziejus taps didžiausiu pasaulyje.

Antradienį atidarytas tik moderniajai Kinijos istorijai skirta muziejaus dalis. Kita jo pusė, skirta turtingai Kinijos senovės istorijai, bus atidaryta vėliau šį mėnesį, teigė muziejaus pareigūnas Huangas Chen.

Tačiau jis tvirtino, kad muziejuje neužmirštos ir draudžiamos temos, tokios kaip Kultūrinė revoliucija. „Grįžkite atgal ir pasižiūrėkite. Ji ten yra“, – sakė jis.

Ekspozicijoje – viena netiesioginė užuomina apie neramumus, randama tarp Dengo Xiaopingo pastangoms nukreipti Kiniją nauju ekonomikos vystymosi keliu aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje skirtų eksponatų.

Kultūrinė revoliucija – politinių neramumų dešimtmetis, kurios tikslas buvo Mao siekis sužlugdyti tai, ką jis vadino „kapitalistinėmis“ jėgomis. Akcija pradėta po to, kai kiti aukšti šalies vadovai bandė atsiriboti nuo jo radikalių utopinių judėjimų.

Per po to prasidėjusią suirutę žuvo daugybė žmonių, o šalies ekonomika beveik visiškai sustojo. Šie įvykiai Kinijoje vis dar yra neliečiama tema.

Muziejuje taip pat neužsimenama apie Mao „Didįjį šuolį į priekį“, radikalią iniciatyvą, pradėtą 1958 metais. Per jos sukeltą badą, manoma, mirė apie 45 mln. žmonių.

Čia neminimas ir prieštaringai vertinamas Tibeto bei daugiausiai musulmoniškas Sindziango regionas.

Dauguma tibetiečių priešinasi Kinijos kontrolei. 2008 metais regione kilo smarkūs protestai, iki šiol ten galioja griežti saugumo suvaržymai.

2009 metais Sindziango sostinėje Urumči kilo etninės riaušės, kuriose reikštas didžiulis nusistatymas prieš Kiniją. Po to sekė toks pats griežtas susidorojimas.