Kam eiti į knygynus, jei panašios nukainuotos makulatūros po kelis eurus pilna visuose prekybcentriuose ir kam skaityti bet ką, jei yra Vidmantės Jasukaitytės, Undinės Radzevičiūtės, Mariaus Ivaškevičiaus, Renatos Šerelytės, Dovilės Zelčiūtės, Daivos Čepauskaitės knygos. Kaip sakoma, kam skaityti bet ką, jei yra tikrai skaityti ką....

rašytoja žinoma,bet net metų amžiaus nesugebėjo parašyti,tik skubama karstas išnešti.

Na, kaip įdomu, kad apie rašytojus sužinai tik jiems mirus. Kita vertus, kai šiandien Lietuvoje rašytoju gali vadintis ir save pristatinėti kas tik nori, tai greitai Lietuvoje rašytojų bus daugiau, nei skaitytojų. Kalbant tikrai apie stiprius ir įsimintinus lietuvių kūrinius, tai vienas paskutiniųjų, kurį galėčiau pavadinti dešimtmečio knyga - A.Kaušpėdo "Koplyčia".